JT generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas,
Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas,
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ir kiti politikos sunkiasvoriai netrukus turėtų
atvykti Kopenhagą, kur posėdžiaujantys pareigūnai ir klimato
reikalų ministrai per aštuonias dienas trukusį derybų maratoną
stengėsi padaryti kokią nors pažangą.
„Raginu visus pasaulio lyderius... dvigubai sustiprinti pastangas
siekiant kompromiso, paskutinį kartą sukaupti jėgas šiame
finaliniame ruože“, - Ban Ki-moonas sakė žurnalistams Niujorke,
prieš išskrisdamas į Danijos sostinę.
„Laiko lieka vis mažiau... Nėra kada spyriotis ir kaltinti, -
pridūrė jis. - Jeigu viskas bus palikta išspręsti lyderiams
paskutinę minutę, rizikuojame, kad bus priimta silpna sutartis arba
nebus jokios sutarties. Tokios nesėkmės padariniai gali būti
katastrofiniai.“
Kopenhagos konferencija pasieks atomazgą penktadienį, kai
Danijos sostinėje susitiks 120 valstybių vadovai. Manoma, jog šis
susitikimas bus vienas iš svarbiausių nuo Antrojo
pasaulinio karo pabaigos.
Konferencijos dalyviai siekia, kad šalys įsipareigotų
sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, taip
pat suderintų mechanizmą, pagal kurį labiausiai klimato pokyčių
pažeidžiamoms šalims būtų skirta milijardai dolerių paramos.
Pasak mokslininkų, jeigu nepavyks pažaboti atmosferos taršos,
Žemės klimatas jau po dešimtmečio gali smarkiai pašiltėti.
Klimato pokyčiai daugelyje regionų sukeltų sausras, potvynius,
audras ir vandenynų lygio kilimą. Nuo šių stichinių nelaimių
gali nukentėti dešimtys milijonų žmonių.
Tačiau Kopenhagos konferencijos delegatai nesutaria, kaip
padalyti šią naštą. Besivystančios šalys reikalauja, kad
turtingosios valstybės įsipareigotų iki 2020 metų 40 proc.
sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis,
palyginus su 1990 metų lygiu.
Besivystančios milžinės, tokios kaip Kinija ir Indija, sako
pageidaujančios savo nuožiūra imtis priemonių, kurios turėtų
sulėtinti numatomą jų sukeliamos taršos padidėjimą. Tačiau
kitos šalys jas spaudžia prisiimti ambicingesnius įsipareigojimus,
kurių vykdymą kontroliuotų tarptautinės institucijos.
JT klimato konferencijoje paskelbtas naujas susitarimo projektas be konkrečių rodiklių
Jungtinių Tautų (JT)
organizuotose tarptautinėse klimato derybose antradienį buvo
paskelbtas naujas susitarimo dėl kovos su klimato kaita projektas,
tačiau dokumentas parodo, jog esama didelių nesutarimų visais
pagrindiniais klausimais.
Susitarimo projekte nepateikiami jokie konkretūs rodikliai, kaip
ilguoju laikotarpiu bus mažinama tarša šiltnamio efektą
sukeliančiomis dujomis, kokia bus siektina pasaulinio klimato
šiltėjimo riba ir kaip bus teikiama finansinė pagalba klimato
pokyčių labiausiai pažeidžiamoms neturtingoms šalims.
Šie svarbiausi klausimai nagrinėjami nedidelėse ministrų
grupelėse viliantis rasti kompromisą iki penktadienio, kai
susitarimas bus pateiktas pasaulio valstybių lyderiams.
Projektą paskelbė viena iš dviejų derybininkų grupių,
kuriose dirba atstovai iš 194-ių JT bendrosios klimato kaitos
konvencijos (UNFCCC) valstybių.
Jos turi parengti naują pasaulinį paktą dėl taršos šiltnamio
efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo po to, kai 2012 metais baigs
galioti Kioto protokolas.