Organizacija „Memorial“ viešina tiesą apie represijas buvusioje Sovietų Sąjungoje ir žmogaus teisių pažeidimus dabartinėje Rusijoje bei kaimyninėse šalyse. Ji taip pat gina pabėgėlius, diskriminacijos ir politinio persekiojimo aukas.
Be to, organizacija yra surinkusi duomenis apie 1,3 mln. sovietmečiu persekiotų žmonių ir siekia sukurti viešą represijų buvusioje SSRS archyvą.
Kalbėdamas per premijos įteikimo ceremoniją, jos atstovas S.Kovaliovas prisiminė Nataliją Estemirovą ir kitus Rusijoje nužudytus žmogaus teisių gynėjus. Jis teigė: „Šie žmonės žuvo už tai, kad Rusija taptų tikrai europietiška šalimi, kur visuomeninis, politinis gyvenimas būtų pagrįstas kiekvieno atskiro žmogaus gyvybės ir laisvės prioritetu. Vadinasi, jie žuvo ir už Europą, nes Europa be Rusijos – nepilna.“
S.Kovaliovas priminė unikalų Rusijos indėlį į dvasinę, visuomeninę ir politinę Europos ir visos žmonijos pažangą, taip pat apie sovietmetį veikusio žmogaus teisių judėjimo indėlį į šiandienos politinę kultūrą, teisinės sąmonės ir istorinės atminties formavimąsi.
Prisiminęs balandį EP priimtą rezoliuciją apie Europos sąmonę ir totalitarizmą, S.Kovaliovas pavadino „absurdišku“ ją kritikuojantį Rusijos parlamento sprendimą. „Tai rodo, kad šiandien stalinizmas Rusijai – ne vien istorinis XX amžiaus epizodas“, – pareiškė žmogaus teisių gynėjas ir pridūrė, jog Rusijoje „valstybinės politikos tikslai iki šiol nusprendžiami neatsižvelgus į šalies piliečių nuomonę bei interesus“.
Atkreipęs dėmesį į tai, kad per pastarąjį dešimtmetį vien Čečėnijoje nužudyta daugiau kaip trys tūkstančiai žmonių, S.Kovaliovas sakė: „Kiek Rusijos jėgos struktūrų atstovų nubausti už šiuos nusikaltimus? Vienetai. Kas siekė užtikrinti, kad jie būtų patraukti atsakomybėn ir nuteisti? Visų pirma – žmogaus teisių gynėja N.Estemirova, žurnalistė A.Politkovskaja, advokatas S.Markelovas. Kur jie visi? Nužudyti.“
Laureatas apgailestavo, jog „šiandien Europa vis rečiau teikia Rusijai demokratijos ir žmogaus teisių srities rekomendacijas, o kartais stengiasi išvis apie tai neprisiminti“ dėl „pastangų beviltiškumo suvokimo arba pragmatinių sumetimų, susijusių su nafta ir dujomis“. Pasak S.Kovaliovo, „Europos pareiga – ne tylėti, o nuolat kartoti ir priminti, oriai ir tvirtai reikalauti, kad Rusija vykdytų savo įsipareigojimus“.
Tuo tarpu Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas pažymėjo, jog skirdamas Sacharovo premiją parlamentas pagerbia visus žmogaus teisių gynėjus, įskaitant tuos, kurių jau nebėra. „N.Estemirova ir A.Politkovskaja turėjo šiandien būti čia. Jų žudikai dar turi būti patraukti atsakomybėn“, – pareiškė J.Buzekas. Apgailestaudamas, kad „šiandien Rusijoje vis dar reikalingos tokios organizacijos kaip „Memorial“, Parlamento vadovas pridūrė tikįs, kad šios šalies piliečiai ateityje galės džiaugtis tokia laisve, kuri užtikrinta Europos Sąjungoje, o Rusija bus patikima ES partnere žmogaus teisių srityje.
Garsaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardu pavadintą premiją Europos Parlamentas nuo 1988-ųjų kasmet teikia už minties laisvę, demokratiją ir už žmogaus teises kovojantiems asmenims ir organizacijoms. Šiemet minimos 20-osios A.Sacharovo mirties metinės.