Pasaulio lyderiams pradėjus rinktis Kopenhagoje, turtingosios
šalys trečiadienį šioms keblioms deryboms suteikė teigiamą
postūmį, pažadėjusios skirti milijardus dolerių kovos su klimato
pokyčiais finansavimui.
Tačiau taip pat stiprėjo nusivylimas dėl šių itin svarbių
derybų lėto tempo, o policija ašarinėmis dujomis ir guminėmis
lazdomis tramdė didžiules demonstrantų minias, mėginusias
žygiuoti į Kopenhagos pakraštyje esantį konferencijų centrą,
kuriame vyksta viršūnių susitikimas.
194 šalių derybininkai jau 10 dienų mėgino susitarti dėl
strategijos, kuri padėtų išvengti galimai katastrofinių pasaulinio
klimato šiltėjimo padarinių, taip pat padėti labiausiai
pažeidžiamoms šalims. Tačiau derybos strigo dėl nesutarimų tarp
dviejų didžiausių teršėjų - Kinijos ir JAV, taip pat tarp
turtingųjų ir besivystančių šalių.
Po trečiadienį skambėjusių tiesioginių kaltinimų Didžiosios
Britanijos klimato ministras Edas Milibandas nuogąstavo, jog dėl
naujojo klimato pakto gali nepavykti susitarti. Pasak jo, derybos
atsidūrė „labai pavojingame taške“.
„Žmonės gali sužlugdyti šį procesą, sužlugdyti sutartį
ginčais dėl proceso“, - sakė E.Milibandas.
Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas
skundėsi, kad šios derybos vyksta „sraigės greičiu“, taip pat
nereiškė didelių vilčių, kad pavyks suderinti sutartį.
„Vyksta labai įtemptos derybos, - pridūrė jis. - Tikėtina, kad
čia bus sutelkta bene daugiausiai vyriausybių vadovų, kiek mena
istorija, tačiau iššūkiai, su kuriais susiduriame, taip pat yra
vieni didžiausių istorijoje“.
Naujų vilčių suteikė Japonija, pažadėjusi skirti su klimato
pokyčiais kovojančioms šalims stulbinamą finansinę pagalbą -
1,75 trilijono jenų (46,4 mlrd. litų), jeigu Kopenhagoje bus
sudaryta veiksminga sutartis.
Japonija ir dar penkios šalys (Australija, Didžioji Britanija,
Prancūzija, Norvegija ir JAV) taip pat nurodė įsteigsiančios
fondą, iš kurio bus finansuojamos pastangos stabdyti miškų plotų
mažėjimą. Šis veiksnys labai prisideda prie pasaulio klimato
šiltėjimo, kuris, pasak mokslininkų, gali sukelti smarkias sausras,
potvynius ir audras.
„Japonija... labai rimtai vertina savo atsakomybę tarptautinei
bendruomenei“, - sakė šios šalies aplinkos ministras Sakihito Ozawa, paskelbęs apie iki šiol didžiausią finansinį
indėlį kovoje su klimato pokyčiais.
Europos Sąjunga (ES) jau anksčiau nurodė skirsianti 7,2 mlrd.
eurų (24,9 mlrd. litų) planuojamam 30 mlrd. JAV dolerių fondui, iš
kurio 2010-2012 metais būtų teikiama parama besivystančioms
šalims.
Jungtinės Valstijos kol kas nepaskelbė, koks bus jų indėlis,
nors Baltieji rūmai nurodė, kad bus prisidėta „sąžininga dalimi“.
Bendrame minėtų šešių šalių pranešime taip pat nurodoma,
kad jos 2010-2012 metais miškų atkūrimo fondui iš pradžių skirti
bent 3,5 mlrd. (8,3 mlrd. litų).
Tikimasi, kad šie pranešimai suteiks deryboms papildomą
postūmį. Tačiau delegatai baiminasi, jog dar reikia labai daug
nuveikti, kad penktadienį, Kopenhagos konferencijos paskutinę
dieną, susirinkę maždaug 120 pasaulio lyderių galėtų pasirašyti
galutinę sutartį.
Besivystančios šalys, kurioms vadovauja daugiausiai pasaulyje
atmosferą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis teršianti
Kinija, kaltino konferencijos šeimininkę Daniją, kad ši
nepakankamai konsultavosi prieš pasiūlydama planuojamo dokumento
tekstą.
„Yra grupė šalių, manančių, kad jos yra geresnės negu mes,
esantys pietuose, trečiajame pasaulyje“, - pareiškė Venesuelos
prezidentas Hugo Chavezas, kuris taip pat smerkė
Vakarų šalių „imperinę diktatūrą“.
Bangladešo ir Nepalo lyderiai ragino viršūnių susitikimo
dalyvius siekti ambicingų tikslų, primindami, jog jų šalys gali
ypač skaudžiai nukentėti nuo klimato pokyčių.
„Bangladešas nežymiai prisideda prie taršos šiltnamio efektą
sukeliančiomis dujomis, tačiau yra viena iš labiausiai nuo jo
nukenčiančių šalių“, - sakė šios šalies premjerė Sheikh
Hasina.
Didelė įtampą taip pat tvyrojo Kopenhagos gatvėse: policija
panaudojo lazdas ir ašarines dujas, mėgindama sustabdyti apie 2 500
aktyvistų, kurie ketino žygiuoti prie griežtai saugomo
konferencijų ir parodų centro „Bella Centre“.
Policija nurodė sulaikiusi apie 260 demonstrantų, o kai kurie
iš jų susigrūmė su policija, kai buvo uždaryti improvizuotame
sulaikymo centre, įkurtame buvusiame alaus sandėlyje.
Kopenhagos vykstantis viršūnių susitikimas kulminacija pasieks
penktadienį, kai pasaulio lyderiai, tarp jų JAV prezidentas Barackas
Obama (Barakas Obama), mėgins galutinai susitarti, kaip bus kovojama
su pasaulinio klimato pokyčiai nuo 2012 metų pabaigos, kai nustos
galiojusios kai kurios istorinio Kioto protokolo sąlygos.
B.Obama pasiūlė iki 2020 metų 17 proc. sumažinti JAV taršą
šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, palyginti su 2005 metų
rodikliais. Šis skaičius buvo įrašytas JAV Kongresui pateiktuose
svarstyti teisės aktuose, tačiau jis gerokai mažesnis, negu ES ir
Japonijos žadami įsipareigojimai.
„Prezidentas tikisi, kad jo dalyvavimas pagelbės“, - sakė
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas Gibbsas.