Tai sakoma iš anksto paskelbtose A.F.Rasmusseno kalbos, kurią
NATO generalinis sekretorius ketvirtadienį pasakys Maskvoje,
ištraukose.
Jei tarp Maskvos ir NATO valstybių gali būti sukurtas
pasitikėjimas, „tuomet Rusija gali liautis nerimavusi dėl pavojaus
iš Vakarų, kurio paprasčiausiai nėra“, pareikš A.F.Rasmussenas,
sakydamas kalbą prestižiniame Maskvos valstybiniame tarptautinių
santykių institute.
„Ji (Rusija) gali skirti savo išteklius gynybai nuo realių
grėsmių, kurios iškyla šaliai, pavyzdžiui, nuo terorizmo,
ekstremizmo, raketų ir masinio naikinimo ginklų platinimo ar
prekybos narkotikais“, - pabrėš NATO vadovas.
Maskva ir NATO tik pastaraisiais mėnesiais atnaujino aukšto
lygio kontaktus, kurie buvo įšaldyti dėl aršių nesutarimų,
kilusių po pernai rugpjūtį vykusio Rusijos karo su Gruzija -
buvusia sovietine šalimi, kuri siekia prisijungti prie Šiaurės
Atlanto aljanso.
A.F.Rasmussenas, kuris santykių su Maskva pagerinimą paskelbė
vienu svarbiausių savo darbo NATO generalinio sekretoriaus poste
prioritetų, savo kalboje pabrėš, kad „jau parengti planai dėl
tikros saugumo partnerystės tarp Rusijos ir NATO“.
Pasitikėjimu grindžiami santykiai tarp Rusijos ir
transatlantinio aljanso atveria „didžiules galimybes padidinti
Rusijos saugumą, NATO sąjungininkių saugumą ir realiai prisidėti
prie pasaulio saugumo (užtikrinimo)“, nurodys A.F.Rasmussenas.
NATO vadovo nuomone, iki 2020 metų Rusija ir Šiaurės Atlanto
aljansas galės sujungti savo raketų sistemas ir sukurti „tikrą
priešraketinį skydą euroatlantinėje erdvėje“.
A.F.Rasmussenas savo kalboje taip pat gins NATO plėtrą į Rytus,
tačiau pripažins, kad „nemažai žmonių Rusijoje ją laiko
sąmoninga strategija apsupti šią valstybe“.
Trečiadienį NATO vadovas paprašė Rusijos aktyviau
bendradarbiauti dėl Afganistano ir nusiųsti šios šalies
vyriausybei daugiau sraigtasparnių.
„Manau, kad Afganistanas turi būti svarbiausia mūsų
partnerystės 2010-aisiais sritis“, - nurodė jis.
Nepritaria Rusijos siūlomai naujai Europos saugumo architektūrai
NATO generalinis
sekretorius pareiškė nematantis jokio poreikio pasirašyti
Rusijos siūlomą naują saugumo sutartį, atmesdamas Kremliaus
raginimus kurti naują Europos saugumo architektūrą.
Aljanso vadovas po derybų su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu ir
kitais lyderiais paragino Maskvą glaudžiau bendradarbiauti su NATO
sprendžiant Afganistano problemą, tačiau nerodė entuziazmo dėl
Rusijos siūlomos sutarties.
„Neįžvelgiu jokio naujų sutarčių arba naujų teisiškai
įpareigojančių dokumentų poreikio, nes pagrindą mes jau turime, -
A.F.Rasmussenas sakė Maskvoje vykusioje spaudos konferencijoje.
-Turime jau daug dokumentų, todėl mano požiūris yra toks: „Nematau
naujų sutarčių poreikio".
„Tačiau leiskite pakartoti, kad mes, žinoma, esame pasiruošę
aptarti idėjas tinkamame forume", - pridūrė NATO vadovas.
Pasak jo, toks forumas yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo
organizacija (ESB), kuriai priklauso 56 šalys.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas lapkričio 29 dieną
pristatė naujos Europos saugumo sutarties projektą. Pasak jo, ta
sutartis taptų pamaina NATO ir kitoms organizacijoms, taip pat
apribotų galimybę bet kuriai valstybei vienašališkai naudoti
jėgą.
Aljanso vadovas Maskvoje lankėsi pirmą kartą nuo savo
kadencijos pradžios šių metų rugpjūčio 1 dieną.
A.F.Rasmussenas dar kartą pabrėžė, kad pastarojo meto Vakarų
šalių karinio bloko ir Rusijos nesutarimai neturėtų tapti
kliūtimi mažinant bendrą grėsmę saugumui, kurią kelia
Afganistane veikiantys sukilėliai.
Jis pripažino nesulaukęs jokių tvirtų Maskvos įsipareigojimų
padėti aprūpinti Kabulą sraigtasparniais ir prisidėti prie
Afganistano saugumo pajėgų apmokymo. Tačiau drauge patikino
nesitikėjęs gauti konkrečių atsakymų šią savaitę.