Likus vos kelioms valandoms iki finalinio viršūnių susitikimo
Kopenhagoje, maždaug 30 šalių lyderiai ir ministrai sudarė
naujosios politinės sutarties projektą. Šiame dokumente numatoma,
kaip bus kovojama su klimato pokyčiais, taip pat kaip bus padedama
neturtingosioms šalims įveikti tų pokyčių padarinius.
Žiūrėkite reportažą apie derybas Danijoje.
Pastarosiomis dienomis daugelis baiminosi, kad šios sutarties
nepavyks pasirašyti, kilus nesutarimams tarp didžiausių teršėjų
pasaulyje - Kinijos ir JAV, taip pat dėl procedūrinio vilkinimo ir
skundų, kad nepakankamai atsižvelgiama į neturtingųjų šalių
interesus.
„Galima sakyti, kad mėginome sukurti visa apimantį politinį
susitarimą“, - Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai
(ES), sakė baigus darbą delegatams, kurie plušėjo iki išnaktų.
„Mėginome padaryti pažangą, spręsdami pagrindinius
klausimus, taip pat paprašėme „šerpų“, kad jie visą naktį
dirbtų su tuo tekstu ir kad galėtume jį svarstyti rytojaus
(penktadienio) rytą“, - premjeras sakė žurnalistams.
Patarėjai toliau derino dokumentą, kuris gali būti pateiktas svarstyti į Kopenhagą atvykusiam JAV prezidentui Barackui Obamai ir dar apie 120 pasaulio lyderių. Jeigu tos
sutarties projektas būtų patvirtintas, jo tekstas galėtų būti
tikslinamas dar šešis mėnesius, kol virstų įpareigojančia
sutartimi.
„Mūsų dialogas buvo labai konstruktyvus“, - sakė Danijos
premjeras Larsas Loekke Rasmussenas.
Tačiau jis pridūrė: „Mes dar toli gražu nebaigėme“.
Tikėtina, kad šioje deklaracijoje bus raginama užtikrinti, kad
pasaulio klimatas neatšiltų daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus,
palygintus su priešindustriniu laikotarpiu, sakė vienas to susitikimo
dalyvis.
Mažosios salų šalys, kurių išlikimui tiesioginį pavojų kelia vandenynų lygio kilimas, paragino apriboti klimato šiltėjimą iki 1,5 laipsnio.
Dokumente taip pat bus numatyti turtingųjų šalių
įsipareigojimai iki 2020 metų sumažinti taršą šiltnamio efektą
sukeliančiomis dujomis. Taip pat tikriausiai bus pasiūlyti siektini
taršos rodikliai, kurie turėtų būti įgyvendinti iki šio šimtmečio
vidurio.
Sutarties projekte taip pat numatoma finansinė pagalba, kuri bus
paskirstoma klimato pokyčių labiausiai pažeidžiamoms neturtingoms
šalims. Preliminariai siūloma 2010-2012 metais šiam tikslui kasmet
skirti po 10 mlrd. JAV dolerių. Iki 2015 metų ši suma palaipsniui
būtų padidinta iki 50 mlrd. dolerių, o iki 2020 metų - iki 100
mlrd. dolerių per metus.
Dokumente taip pat siūlomi įvairūs galimi šių lėšų
surinkimo mechanizmai: nuo lėktuvų ir laivų degalų iki finansinių
pervedimų apmokestinimo.
Kopenhagoje nuo gruodžio 7 d. vykstančios Jungtinių Tautų
(JT) klimato derybos kelias pastarąsias dienas buvo patekusios į
aklavietę.
Tačiau ketvirtadienį atsirado naujų vilčių, kai JAV
valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė, kad
jos šalis prisidės prie finansinės paramos paketo, kuris turi
padėti neturtingoms šalims diegti aplinką tausojančias
technologijas ir kovoti su klimato šiltėjimo padariniais.
Besivystančių šalių blokas G-77 nurodė, kad tokie JAV
pasiūlymai yra „geras signalas“, tačiau to vistiek nepakanka.
Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy prisidėjo prie nelaimių pranašų būrio, perspėdamas, kad
iki šiol didžiausia klimato konferencija gali baigtis didžiule
nesėkme, jeigu nebus išspręsti ginčai dėl taršos ribojimo.
„Liko mažiau nei 24 valandos. Jeigu toliau taip elgsimės,
ištiks nesėkmė, - pareiškė Prancūzijos lyderis. - Nesėkmė
Kopenhagoje būtų katastrofinė mums visiems“.
Viename anksčiau išplatintame vidiniame JT pranešime, su kuriuo
susipažino naujienų agentūra AFP, nurodoma, kad laikantis šiuo
metu šalių siūlomų taršos apribojimų, pasaulio klimatas
pašiltėtų 3 laipsniais Celsijaus.
Pasak mokslininkų, toks atšilimas būtų katastrofinis: šimtai
milijonų žmonių nukentėtų nuo didelių sausrų, potvynių ir
audrų.
„Grįžti su tuščiu susitarimu būtų daug blogiau nei grįžti
tuščiomis rankomis“, - sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai
Robertas Gibbsas.
H.Clinton kaltino besivystančias šalis (nors ir neminėdama
konkrečių valstybių), kad šios nesutinka leisti kontroliuoti, kaip
jos vykdys prisiimtus įsipareigojimus dėl taršos mažinimo. JAV
diplomatijos vadovė sakė, kad ši problema „mums trukdo priimti
susitarimą“.
Kinija ir Indija pareiškė norinčios savo nuožiūra riboti
taršą, šilumą Žemės atmosferoje sulaikančiomis dujomis.
Tačiau jos nepageidauja, kad tų priemonių įgyvendinimą
kontroliuotų tarptautinės institucijos, taip pat tvirtina, kad
turtingosios šalys turėtų prisiimti didžiąją naštos dalį ir
daugiausia sumažinti taršą.
„Nebeturėtume ilgiau svarstyti šių klausimų, kurie mus
supriešina. Turime apriboti mūsų nesutarimus, kitaip mums gresia
nesėkmė“, - Kinijos užsienio reikalų viceministras He Yafei sakė žurnalistams.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas stengėsi
padrąsinti delegatus, sakydamas, kad „nemato nieko, kas rodytų, jog
negalime pasirašyti sutarties“.
Ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho administracija buvo plačiai kritikuojama dėl nenoro prisiimti
įsipareigojimų, kurie padėtų kovoti su klimato pokyčiais. B.Obama
savo ruožtu tikisi, kad jo dalyvavimas Kopenhagoje taps akivaizdžiu
pasikeitusios Jungtinių Valstijų politikos įrodymu.