„Kol siena nenustatyta, Norvegija laikosi nuomonės, jog reikia
būti labai atsargiems, nes galima įsibrauti į pilkąją zoną“, -
trečiadienį sakė J.G.Stoere interviu naujienų agentūrai
„Reuters“.
Rusija, kuri neketina atsilikti Arkties gamtinių išteklių
tyrimo srityje, anksčiau įspėjo, jog gali išplėsti savo karinį
buvimą šiame regione.
Gruodyje Rusijos gamtinių išteklių ministerija pritarė
bendradarbiavimui su Norvegija įgyvendinant naftos ir dujų projektus
Barenco jūroje ir pranešė, kad susitarimas dėl sienos gali būti
pasiektas 2010 metais, bet J.G.Stoere atsisakė nurodyti susitarimo
datą.
„Prieš dvejus metus mes susitarėme dėl pietinės sienos dalies,
ir tai, kaip man regis, įkvėpė mus toliau dirbti, ir darbas vyksta
iki šiol“, - sakė J.G.Stoere po pokalbio su Rusijos URM vadovu
Sergejumi Lavrovu.
Devintajame dešimtmetyje Sovietų Sąjunga pradėjo gręžti
gręžinius Barenco jūros vadinamojoje pilkojoje zonoje, bet
sustabdė darbus, kai Oslas pareiškė protestą.
„Kai tik bus siena, manau, tai palengvins tolesnį
bendradarbiavimą ir atvers naujas galimybes“, - sakė J.G.Stoere.
Stebėtojai pažymi, jog šalių tarpusavio santykiai pasidarė
šiltesni, kai Rusija pakvietė Norvegijos „StatoilHydro“ ir
Prancūzijos „Total“ paruošti naudoti Štokmano telkinį drauge su
„Gazprom“. Manoma, kad į Štokmano telkinį būtina investuoti 15
mlrd. dolerių tik pirmajame etape.
Galutinis sprendimas dėl investicijų į Štokmaną atidėtas,
sumažėjus dujų paklausai dėl ekonomikos krizės, kuri sukėlė
abejonių, ar tikslinga ekonomikos požiūriu įgyvendinti šį
projektą.
„Bendrovės turės priimti sprendimą dėl tolesnių žingsnių.
Sprendimas turi būti priimtas remiantis nuodugniu įvertinimu,
atsižvelgiant į lėšas, technologijas ir rinkos prognozes bei visų
veiksnių suderinimą“, - sakė J.G.Stoere.