„Aš prognozuoju, kad bus Maskvoje mitingų, panašių į
Kaliningrado, jau šiais metais. Aš matau, kad žmonės yra
susierzinę, kad didėja jų pilietinė savimonė. Gali būti, kad
2010-ieji bus spartaus protesto nuotaikų augimo metai“, - sakė
agentūrai „Reuters opozicinio judėjimo „Solidarumas“ vienas
pirmininkų Ilja Jašinas.
Šeštadienį Kaliningrado centrinėje aikštėje susirinko,
įvairiais vertinimais, nuo 7 tūkst. iki 10 tūkst. žmonių,
nepatenkintų gyvenimo lygio smukimu, kurie reikalavo, kad
atsistatydintų vietos ir federalinė valdžia. Mitingo dalyvių
skaičius buvo maloni staigmena jo organizatoriams, įpratusiems
pastaraisiais metais prie negausių protesto akcijų.
„Prieš mitingą mes kavinėje susilažinome, kiek žmonių ateis.
Aš ir („Solidarumo“ vienas pirmininkų Borisas) Nemcovas sakėme, kad
bus tūkstantis žmonių, vietos organizatoriai - kad ateis penki
tūkstančiai. Pralošėme visi“, - sakė I.Jašinas.
Sekmadienį Maskvoje į tradicinį konstitucijos 31-ojo
straipsnio, garantuojančio susirinkimų laisvę, susirinko apie 700
žmonių, kuriuos išvaikė milicija. Per pastaruosius dvejus metus į
tokias demonstracijas susirinkdavo ne daugiau kaip šimtas aktyvistų.
Opozicija mato prielaidų augti pilietiniam aktyvumui, ir
praėjusiais metais kai kuriuose miestuose vyko protestai dėl krizės
padarinių: šalies BVP , pagal 2009 metų rezultatus, sumažėjo 7,9
proc., bedarbių skaičius išaugo nuo 4,79 mln. iki 6,37 mln.
žmonių, o tarifai gyventojams augo 2010 metų pradžioje sparčiau
nei infliacija.
„Tai, kas vyksta dabar šalyje, gilėjant valdymo ir
infrastruktūros krizei... duoda pagrindą organizuotam protestui
išeiti į didelę magistralę... Griuvimas gali įvykti visiškai
netikėtai. Tai pasakytina ne tik apie Maskvą, bet ir visą šalį“,
- pažymėjo „Solidarumo“ vykdomojo komiteto pirmininkas Denisas
Belunovas, dalyvavęs organizuojant mitingą Maskvoje.
Valdžia, sugebėjusi išvengti visuomenės nepasitenkinimo
daugiausia dėl to, kad ją rėmė biudžetininkai ir stambūs
gamintojai, pašiepė negausią opoziciją, susumuodama metų
rezultatus.
„Jeigu vadinamoji nesisteminė opozicija veikia, neperžengdama
įstatymų ribų, tegu sau dirba, kaip jai patinka. Jie taip pat
tikriausiai atspindi kažkieno prioritetus, tiesa, man kartais sunku
pasakyti - kieno. Tačiau tai jau yra vidaus vertinimo klausimas,
nenorėčiau nieko įžeisti“, - sakė gruodžio pabaigoje Rusijos
prezidentas Dmitrijus Medvedevas, atsakydamas į klausimą apie
„nesisteminės opozicijos“ vietą politiniame gyvenime.
Keli procentai keičia kryptį
Sociologai sutinka su opozicionieriais, sakydami, kad prielaidų
masiniam protesto judėjimui Rusijoje yra, bet netiki, kad jis
prasidės jau dabar.
„Mes vis dėlto turime ribotas priemones, tokius dalykus sunku
fiksuoti masinėmis apklausomis, taigi sakyti, kad tai neįmanoma -
neteisinga, bet tikriausiai rytoj ar poryt tai neįvyks. Vietinių
protestų bus, be masiškumui reikia, kad komunikuotų įvairios
gyventojų grupės“, - sakė J.Levados analitinio centro inspektorius
Denisas Volkovas.
Remiantis J.Levados centro apklausa, atlikta 2009 metų
rugsėjyje, 50 proc. apklaustųjų mano, kad dabartinės Rusijos
problemas reikia spręsti „kantriai ir ištvermingai“, 22 proc.
pasiryžę pasinaudoti rinkimais, „kad būtų galima pakeisti
valdžią“, ir 18 proc. mano esant teisinga „rengti protesto akcijas,
kad valdžia būtų priversta atkreipti dėmesį į poreikius ir
problemas“.
Opozicionieriai sako, kad sociologijos apklausos neatspindi viso
vaizdo.
„Tai labai trapi medžiaga. Sociologo akimis 3 procentai - tai
mažai, bet tie 3-5 procentai, kurie išeina, iš karto prikausto
dėmesį ir parodo visuomenei kryptį. Kad būtų galima pakeisti
esamą padėtį, pakanka palyginti nedidelio žmonių skaičiaus“, -
sakė D.Belunovas.
Sausyje maždaug tūkstantis akcijos prieš metus nušautų
advokato Sanislavo Markelovo ir žurnalistės Anastasijos Baburovos
atminimui pagerbti dalyvių pirmą kartą per daug metų susirėmė su
omonininkais ir galiausiai, nepaisydami valdžios draudimo, surengė
eitynes ir gedulo mitingą.
Reikia sistemos
Valdžios tandemo priešininkai tikisi pasiekti rezultatų,
subūrę „sisteminę opoziciją“, kuriai būtų palankus Kremlius.
„Sisteminė opozicija galėtų būti tiltelis tarp protestuotojų
ir valdžios. Dabar mes pradedame tokį politinį laikotarpį, kai
svarbu ne vadovautis stereotipais ir spręsti svarbiausius klausimus
pačiais netikėčiausiais ir anksčiau nepriimtinas būdais“, - sakė
D.Belunovas ir pažymėjo, kad organizuojant daugiatūkstantinį
mitingą Kaliningrade taip pat dalyvavo Rusijos liberalų demokratų
partijos ir „Teisingosios Rusijos“ vietos kuopelės.
Uždraudus rinkimų susivienijimus Rusijoje liko tik septynios
politinės partijos, turinčios teisę dalyvauti rinkimuose.
Valstybės Dūmoje yra trys opozicinės frakcijos - RLDP,
„Teisingosios Rusijos ir RFKP, kurios iš viso kontroliuoja tik 135
iš 450 balsų.
Po rudenį įvykusių regionų įstatymų leidžiamųjų
susirinkimų rinkimų, kurie baigėsi „Vieningosios Rusijos“ pergale,
šios frakcijos protestuodamos buvo išėjusios iš Valstybės Dūmos
posėdžių salės, kaltindamos rinkimų rezultatų klastojimu.
Analitikai primena, kad esamas politines partijas, kaip ir iki šiol, kontroliuoja Kremlius, ir jos gali būti bet kuriuo metu išformuotos.
„Žingsnis į šalį joms gresia sankcijomis. Galima prisiminti
daugybę partijų panaikinimo pavyzdžių, jų vadovų pakeitimą.
Viskas paremta smurtu ir baime“, - sakė Informacinės politikos
plėtros fondo regioninių programų vadovas Aleksandras Kynevas.