Oranžinės revoliucijos parklupdytas V.Janukovyčius vėl kopia į valdžios viršūnę (nuotraukos)

Po penkerių metų „oranžinių“ kivirčai ir gili ekonomikos krizė leido V.Janukovyčiui įkopti į pačią valdžios viršūnę: be administracinių išteklių, be tiesioginės paramos iš Maskvos ir net be politiko charizmos, kurią sėkmingai pakeitė nesudėtingos rinkimų technologijos.

Rinkimų rezultatų duomenys rodo, kad Regionų partijos lyderis nedidele kelių procentų persvara antrajame prezidento rinkimų rate nugalėjo dabartinę premjerę Juliją Tymošenko, ir dabar V.Janukovyčiaus laukia sunki kova dėl daugumos parlamente ir svarbiausio ekonomikai ministro pirmininko posto.

Valdžią sutelkus, V.Janukovyčiaus nuomone, bus galima atkurti „tvarką“ šalyje, nuskurdusioje per valdžios paralyžiaus metus, ir pamėginti ištraukti ties bankroto riba svyruojančią Ukrainą iš ekonomikos duobės.

„Situacija ne tik kritiška, ji - nepaprastai kritiška“, - sako politologas Andrijus Jermolajevas.

„Mes pirmą kartą rengiame rinkimus, esant itin sunkiai ekonomikos krizei, todėl dėmesio centre - krizės problema ir neefektyvių valdžios veiksmų problema. Todėl tai buvo protestinis balsavimas. Žinoma, opozicijos lyderis pasiekė maksimumą“.

Neiškalbingam sovietinio raugo ūkiniam vadovui V.Janukovyčiui, linkusiam į lakoniškus posakius, tokius, kaip „Dombasas tuščių vagonų nevarinėja“, buvo nelengva išlaikyti atsinaujinusio politiko įvaizdį per visą rinkimų kampaniją.

Jis išmoko nuolat šypsotis publikai, ėmė pagarbiai išklausyti pašnekovą ir gestikuliuoti kaip pasitikintis savimi politikas, o kalbėdamas vengė improvizuoti, veikiau pasinaudodamas iš anksto išmoktais šūkiais.

Kampaniją, kurios pagrindą sudarė „oranžinių“, konkrečiai - J.Tymošenko demaskavimas, V.Janukovyčiaus štabas pagražino varžovų teiginiais apie demokratinių vertybių pergalę, teisėtumą, Ukrainos rytų ir vakarų suvienijimą, kelią į Europą ir vienodo atstumo nuo Maskvos ir NATO laikymąsi.

Tik kartais šiuolaikinio politiko įvaizdis pašlydavo: tai V.Janukovyčius pavadino A.Čechovą poetu, tai jis pasirodė drauge su Rusijos ambasadoriumi likus dienai iki rinkimų, tai neatėjo į diskusijas su J.Tymošenko, tai pareiškė savo požiūrį į demokratiją, pasakydamas rinkimų apylinkėje „pakankamai mes jau prisirengėme rinkimų“.

Tačiau rinkėjai pasirengę jam atleisti mažą atsipalaidavimą, ir pats V.Janukovyčius pripažįsta, kad balsuoja jie ne už jį, o prieš paralyžiuotus vidaus vaidų „oranžinius“, kaip prieš penkerius metus išėjo į aikštę ne už Viktorą Juščenką, o prieš valdžią, parodžiusią dantis.

„Jeigu prieš penkerius metus oranžinė komanda būtų pradėjusi efektyviai dirbti, aš šiandien neturėčiau jokių variantų su jais rungtyniauti. Tačiau penkerius metus valdžia planingai, stabiliai varė populizmą, davinėjo pažadus, kurių nevykdė“, - paaiškino V.Janukovyčius, kodėl jį lydėjo sėkmė.

Ekspertai Ukrainoje sako, kad V.Janukovyčiaus štabo pasirinktas variantas buvo teisingas: vis labiau skurstantys žmonės pavargo žiūrėti į gerves padangėje.

„Žinoma, Janukovyčius - ne Ciceronas, jis nėra intelektualinis Ukrainos politinio elito lyderis“, - sakė A.Jermolajevas.

„Konservatyvus tipas, kaip Reaganas ar Bushas Amerikoje, šiandien pasirodė esąs reikalingas daugiau nei politikai moralizuotojai, politikai pamokslininkai“, - pridūrė jis.

V.Janukovyčiui rinkimų kampanijos metu talkino JAV politikos konsultantas Paulas Manafortas, kurio verslo partneris nemažai prisidėjo prie Johno Mccaino 2008 metų prezidento rinkimų kampanijos.

V.Janukovyčius pasinaudojo visuomenės nepasitenkinimu V.Juščenka ir gavo politinės naudos iš prezidento ir ministrės pirmininkės J.Tymošenko, kuri per Oranžinę revoliuciją buvo artimiausia Viktoro Juščenkos bendražygė, rietenų.

„Padariau viską, kad nutraukčiau šią pastarųjų penkerių metų beprotybę, - sakė V.Janukovyčius interviu televizijai. - Vadinamosios Oranžinės revoliucijos tikslas... buvo susilpninti Rusiją, o ne sustiprinti mūsų valstybę“.

Pagrindinis jo rinkimų programos akcentas kalbant apie vidaus politiką buvo kova su skurdu. „Visiškas milijonų ukrainiečių skurdas yra tikrasis Ukrainos priešas“, - sakė V.Janukovyčius praėjusį mėnesį.

V.Janukovyčius, kurio rinkimų kampanijos šūkis buvo „Yra lyderis, yra valstybė“, palenkė į savo pusę daug paprastų ukrainiečių, pliekdamas savo „oranžinius“ priešininkus už tai, kad jiems nerūpi žmonės.

Nors V.Janukovyčiaus Regionų partija palaiko glaudžius ryšius su Rusijos valdančiąja partija „Vieningoji Rusija“, šis aukštas, stambaus kūno sudėjimo politikas stengiasi, jog nebūtų laikomas labai artimu Kremliui ir taip pat pasisako už laipsnišką integraciją į Europą.

Tačiau jis dažnai miglotai kalba apie specifinius klausimus, kuriais Ukraina laikosi skirtingos nuo Rusijos pozicijos.

V.Janukovyčius sako, jog dėl 2017 metais numatyto Rusijos Juodosios jūros laivyno pasitraukimo iš Sevastopolio bus susitarta nepažeidžiant Ukrainos nacionalinių interesų. Tačiau priduria, jog šis klausimas taip pat bus sureguliuotas nepadarant žalos strateginiams, draugiškiems santykiams su Rusija.

Tamsi politiko praeitis

Darbininkų priemiesčio vaikas V.Janukovyčius per 59 „nelengvo“, kaip jis pats apibūdino, gyvenimo metus spėjo du kartus patekti į kalėjimą, gauti du diplomus - inžinieriaus ir juristo, du kartus tapti vyriausybės vadovu ir du kartus rungtyniauti dėl prezidento posto.

Valstybinėje tarnyboje buvęs automobilių bazės vadovas, vėliau vadovavęs didžiausiai šalies industrinei Donecko sričiai, užsirekomendavo kaip griežtas, bet vengiantis skubotų sprendimų vadovas.

Pirmoji premjerystė, esant Leonidui Kučmai, baigėsi V.Janukovyčiui pralaimėjimu prezidento rinkimuose vykstant Oranžinei revoliucijai.

Tada daugeliui pasirodė, kad V.Janukovyčiaus žvaigždė negrįžtamai nusileido, bet gimtojo Donbaso šachtininkų ir stambiojo verslo parama, taip pat populiarumas rusakalbiame Kryme padėjo jam sugrįžti į didžiąją politiką po, regis, fatališko pralaimėjimo ir dalies buvusių „draugų“ išdavystės.

Po 2006 metų parlamento rinkimų Regionų partija sudarė didžiausią frakciją parlamente, o V.Janukovyčius susigrąžino premjero portfelį. Tandemas su prezidentu V.Juščenka buvo netvirtas, ir per pirmalaikius parlamento rinkimus viršų paėmė J.Tymošenko.

Mėginimai susivienyti su „oranžine princese“ siekiant daugumos parlamente, buvo nesėkmingi, ir praėjusios vasaros pradžioje V.Janukovyčius, atsisakęs idėjos, kad Ukraina taptų parlamentine respublika, nusprendė eiti į visuotinius prezidento rinkimus.