„Esu įsitikinęs, kad Šiaurės Europos dujotiekis taps ekologiškai saugiu, patikimu ir nenutrūkstamu dujų tiekimo Europai maršrutu, kuris padidins viso Europos žemyno energetinį stabilumą, - sakė V. Putinas. - Mes nuo pat pradžių iškėlėme aplinkosaugos klausimus kaip Šiaurės Europos dujotiekio prioritetą. Mes vadovavomės ne tik ekonominiais kriterijais, bet ir griežčiausiais pasaulyje ekologiniais kriterijais“.
V.Putino teigimu, investicijos į Šiaurės Europos dujotiekio ekologines ekspertizes jau pasiekė maždaug 100 mln. eurų. Buvo atlikti geofiziniai tyrimai daugiau nei 40 tūkst. kvadratinių metrų plote.
Rusijos vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad tiesiant dujotiekį bus naudojamos šiuolaikiškiausios ir unikaliausios technologijos.
„Šis projektas visuomet buvo labai atviras ir skaidrus“, - sakė Rusijos premjeras. Jo teigimu, per trejus metus su oficialiais valdžios bei nevyriausybinių organizacijų atstovais buvo surengtos dešimtys konsultacijų.
„Atsižvelgiant į atstovų nuomones buvo smarkiai pakoreguoti techniniai dokumentai siekiant padidinti Šiaurės Europos dujotiekio ekologinį saugumą“, - sakė V. Putinas.
Rusijos premjeras pabrėžė, kad Rusija reagavo net į signalus, susijusius su mažai tikėtinais ir iš esmės „hipotetiniais scenarijais“.
„Mes iš esmės veikėme pagal patarlę: devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“, - sakė V. Putinas. Jis pabrėžė, kad tarptautinis Šiaurės Europos dujotiekio poveikio aplinkai įvertinimas neatskleidė jokios ekologinės rizikos.
Šiaurės Europos dujotiekį tiesia 2005 metais įsteigta bendrovė „Nord Stream“, kuriai buvo pavesta suprojektuoti, nutiesti ir eksploatuoti magistralinį Šiaurės Europos dujotiekį. Kompanijos akcininkėmis yra „Gazprom“ (51 proc. akcijų), „Wintershall Holding“ (20 proc.), „E.On Ruhrgas“ (20 proc.) ir „N.V. Nederlandse Gasunie“ (9 proc.).
1 tūkst. 200 km ilgio Šiaurės Europos dujotiekis tiesiogiai sujungs Rusiją ir Vokietiją, aplenkiant Baltijos šalis.