Irano lyderis priminė, kad dar prieš aštuonis mėnesius, kai naftos kainos buvo nukritusios iki minimalaus lygio, jis kreipėsi į Rusijos valdžią su raginimu: „(...) nustatykime bendrą naftos kainą ir pareikškime, jog neparduodame naftos pigiau nei 80 dolerių už barelį“. M.Ahmadinejado nuomone, Vakarų šalys bus priverstos sutikti su tokiomis sąlygomis ir pradėti diegti naujas energiją taupančias technologijas.
M.Ahmadinejadas pažymėjo, kad, išsekus energetinių resursų atsargoms pasaulyje, nukentės Artimųjų Rytų šalys, Iranas ir Rusija, o nugalėtojo pozicijas užims Vakarai. Anot Irano prezidento, „pagelbėdami vienas kitam galėsime kontroliuoti energijos resursus“.
Iranas užima antrą vietą pasaulyje pagal įrodytas naftos atsargas. 2009 m. pradžioje naftos atsargos šalyje buvo įvertintos 138 mlrd. barelių. Tuo tarpu pagal naftos gavybos apimtis Iranas užima tik penktą vietą pasaulyje.
Naftos kaina pasaulinėje rinkoje 2008 m. vasarį šoktelėjo iki rekordinių aukštumų, viršydama 145 dolerių už barelį lygį. Dėl krizės, smarkiai nusmukdžiusios žaliavų paklausą, 2008 m. pabaigoje naftos kaina nukrito iki mažiausio lygio per trejus metus - maždaug iki 30 dolerių už barelį. 2009 metais naftos kaina pakilo: praėjusių metų pabaigoje naftos barelis kainavo 80 dolerių.
Šių metų sausio pradžioje naftos kaina svyravo ties 85 dolerių už barelį riba, tačiau baigiantis mėnesiui nukrito daugiau nei 10 dolerių.