Baltijos jūros regiono viršūnių susitikime V.Putinas pareiškė, kad jį stebina „emocinga reakcija“ į planuojamą nutiesti dujotiekį „Nord Stream“, kuriuo iš Rusijos į Vokietiją
kasmet turėtų būti perpumpuojama 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių
dujų.
Aplinkosaugininkai ir kai kurie vyriausybių pareigūnai
būgštauja, kad tiesiant šį dujotiekį Baltijos jūroje, kuri yra
viena iš labiausiai užterštų pasaulyje, gali pasklisti dugne
susikaupusios nuodingos medžiagos ir nuskandintos cheminių ginklų
atsargos.
„Tai rimta. Mes nerimaujame dėl dioksinų ir kitų jūros dugne
susikaupusių nuodingųjų medžiagų, - Estijos premjeras Andrusas
Ansipas sakė žurnalistams anksčiau trečiadienį. - Tikimės, kad
mūsų mokslininkai gaus visą informaciją apie (šį projektą)“.
Tačiau V.Putinas pabrėžė, jog „Nord Stream“ planuojanti tiesti
bendra Vokietijos ir Rusijos įmonė išleido daugiau nei 100 mln.
eurų (345 mln. litų) šio projekto poveikio aplinkai įvertinimui, o
ta studija buvo didžiausia iš atliktų Baltijos jūros regione.
„Dalis to darbo buvo abstrakti ir nepraktiška, tačiau galvojome,
kad būtų geriau visiškai įsitikinti, kad nekils joks pavojus
aplinkai, - aiškino Rusijos premjeras. - Esame įsitikinę, kad „Nord
Stream“ vamzdynas bus visiškai saugus ir patikimas, taip pat geras
gamtinių dujų tiekėjas Europai, o mūsų (regionas) dėl jo taps
stabilesnis“.
Rusijos premjeras pareiškė, kad nepaisant visų tarptautinių pastangų rasti
aplinką tausojančių energijos šaltinių, „džiovintas mėšlas“ ir
kiti alternatyvūs ištekliai per artimiausius dešimtmečius nepakeis
iškastinio kuro.
„Deja - ar laimei - nei saulės energija, nei mediena, nei
džiovintas mėšlas nepakeis angliavandenilių artimiausius 15-25
metų“, - V.Putinas sakė žurnalistams Helsinkyje.
Rusijos ekonomika yra labai priklausoma nuo iškastinio kuro
eksporto.
Koncernas „Nord Stream“, kuris tą dujų vamzdyną planuoja
pradėti tiesti šį pavasarį, jau yra gavęs visų šalių, per
kurių vandenis eis dujotiekio trasa, aplinkos apsaugos agentūrų
leidimus - Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos; beliko
gauti tik dar vieną leidimą - iš Suomijos.
Suomijos premjeras Matti Vanhanenas sakė, kad
šis sprendimas turėtų būti priimtas „artimiausiomis dienomis“,
taip pat užsiminė, kad jis tikriausiai bus teigiamas.
„Jeigu grėstų pavojus ekologijai, nemanau, kad (šis projektas)
gautų kurios nors šalies leidimą“, - pabrėžė M.Vanhanenas.
Helsinkyje vykusiame susitikime dalyvavo apie 400 ekspertų ir
politikų, tarp jų šalių vadovų ir vyriausybių atstovų, iš
Rusijos, Suomijos, Danijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos,
Latvijos ir Lietuvos.
Baltijos jūros regione gyvena daugiau nei 90 mln. žmonių.
Pasak ekspertų, ši jūra yra ypač jautri taršai, nes su
didesne Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynu ji susisiekia tik
siaurais sąsiauriais.
V.Putinas pažadėjo, kad jo šalis smarkiai sumažins į Baltijos
jūrą išleidžiamų nevalytų nuotekų kiekį, kai bus pastatyti
valymo įrenginiai Kaliningrade. Švedijos aplinkos apsaugos ministras
Andreasas Carlgrenas pažadėjo, kad jo šalis
skirs dvigubai daugiau lėšų (9 mln. eurų) Baltijos jūros veiksmų
planui.
Pasak organizatorių, Baltijos jūros regiono mokyklos,
nevyriausybinės organizacijos, miestai, privatūs fondai,
vyriausybių departamentai ir verslo įmonės prisiėmė daugiau nei
150 įsipareigojimų.
Kai kurios privačios kompanijos pasižadėjo finansuoti nuotekų
valymą, žemės ūkio įmonės - apriboti maistingųjų medžiagų
patekimą į vandens telkinius, o universitetai bei mokyklos -
šviesti visuomenę apie būtinybę tausoti Baltijos jūros aplinką.
Tarptautinio naftos koncerno „Royal Dutch Shell“ tarybos
pirmininkas Jorma Ollila sakė, kad jo kompanija
pasidalys patirtimi šalinant naftos išsiliejimų padarinius, ypač
žiemos sąlygomis.
Helsinkio meras Jussi Pajunenas paskelbė, kad
Suomijos sostinė leis atplaukusiems laivams nemokamai išleisti
sukauptas nuotekas į miesto nutekamųjų vandenų valymo sistemą.
Pasaulinio gamtos fondo (Worldwide Fund for Nature) Suomijos
padalinio atstovas Sampsa Vilhunenas pasveikino šiuos
įsipareigojimus, tačiau pridūrė, kad „jų nepakanka, toli gražu
nepakanka“.