„Skaudūs klausimai būtų nuslėpti nuo pasaulio, jeigu
žurnalistai nebūtų atskleidę žmogaus teisių pažeidimo,
politikavimo, nusikaltimų ir korupcijos faktų. Neįmanoma, kad
uždara visuomenė būtų patikima kaimynė ir partnerė laisvų ir
demokratinių šalių bendrijoje“, - pažymima pranešime.
Pasak teisių gynėjų, nukentėjusių Rusijos žurnalistų
giminaičiai, kolegos ir advokatai ragina, kad tarptautinė bendrija
atkreiptų dėmesį į jų problemas. Šis dėmesys padės užkirsti
kelią išpuoliams prieš žurnalistus, esančius rizikos zonoje.
Viešumo gynimo fondo pirmininkas Aleksejus Smirnovas ir Rusijos
žurnalistų sąjungos Ekstremaliosios žurnalistikos centro
direktorius Olegas Panfilovas pareiškė interviu Žurnalistų gynimo
komitetui, jog tarptautinės bendrijos dėmesys itin svarbus tam, kad
Rusijos oficialieji asmenys atsakytų į klausimus, susijusius su
žurnalistų nužudymu.
„Jeigu 10 Rusijos teisų gynimo organizacijų susirinktų drauge
ir parašytų protesto laišką aukštiems Kremliaus pareigūnams,
vistiek nebūtų sureaguota. Rusijos valdžia atsako tik į
tarptautinę kritiką“, - mano O.Panfilovas.
Pasak Žurnalistų gynimo komiteto atstovų, tarptautinė bendrija
turi kelis poveikio Rusijos valdžiai svertus. Rusija privalo laikytis
žodžio laisvės principų, išdėstytų Europos žmogaus teisių
konvencijoje, nes yra ESBO, taip pat Europos Tarybos narė.
Teisių gynėjai pareiškė, kad JT Saugumo Taryba ir JAV valdžia
turi atkreipti dėmesį į šią problemą.
Pranešime taip pat pažymima, jog Europos Taryba turi pasiekti,
kad Rusija vykdytų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose
dėl žodžio laisvės. Jeigu Rusija nevykdys savo įsipareigojimų,
Taryba turi taikyti sankcijas, net laikinai pašalinti iš
organizacijos narių.