„Investicijos į Kovyktą sudaro 664 mln. dolerių, bet didelio aktyvumo nėra. Tai aktyvas, kurio pardavimą svarstome, ir dabar laukiame žingsnių iš kitos pusės. Savo ruožtu mes pasirengę įvykdyti sutarties su „Gazprom“ sąlygas“, - sakė J.Muiras.
TNK-BP 2007 m. birželį su bendrove „Gazprom“ pasirašė sutartį dėl 62,8 proc. kompanijos „RUSIA Petroleum“ ir 50 proc. Rytų Sibiro naftos ir dujų kompanijos (RSNK) akcijų pardavimo bendrovei.
Tačiau sandoris iki šiol neužbaigtas. 2008 m. gruodį paaiškėjo, kad „Gazprom“ nori sumažinti Kovyktos telkinio pirkimo sandorio sumą - iš pradžių šis sandoris buvo įvertintas 700-900 mln. dolerių. BP 2009 m. pradžioje pareiškė, kad derybos įšaldytos.
Užsienio spaudos pranešimais, Rusija greitu laiku atšauks TNK-BP licenciją eksploatuoti Kovyktos dujų telkinį Rytų Sibire. Galimas dalykas, kad kitas žingsnis bus derybos dėl potencialaus licencijos pardavimo valstybinei kompanijos konkurentei.
Rusijos gamtos priežiūros tarnyba pareiškė rekomenduojanti atšaukti TNK-BP licenciją eksploatuoti telkinį. Sprendimą priims valstybinė tarnyba, atsakinga už licencijas.
Kaip rašo „The Financial Times“, situacija, susiklosčiusi dėl Kovyktos telkinio, pastaruosius kelerius metus yra neapibrėžta dėl nesutarimų tarp TNK-BP ir bendrovės „Gazprom“.
Prieš dvejus metus TNK-BP, reaguodama į analogiškus grasinimus atšaukti telkinio įsisavinimo licenciją, sutiko perduoti jo kontrolę bendrovei „Gazprom“ už 700-900 mln. dolerių su galimybe gauti mažumos dalį, tačiau sandoris įstrigo, nesutarus dėl kainos. Naujas spaudimas gali reikšti, kad Rusijos vyriausybė ketina pagaliau priimti sprendimą dėl Kovyktos telkinio ateities.
Manoma, kad kitas potencialus telkinio dalies pirkėjas gali būti valstybinė kompanija „Rosneftegaz“, rašo laikraštis.
Tuo metu Slovakijos dujų kompanija „Slovensky plynarensky priemysel“ (SPP) tarptautiniam arbitražiniam teismui Paryžiuje pateikė ieškinį prieš Rusijos bendrovę „Gazprom“, kuriuo reikalaujama kompensuoti nuostolius, patirtus dėl dujų tranzito krizės 2009 m. pradžioje. Apie tai praneša „Interfax“, remdamasis savo šaltiniais. Slovakija, beje, - vienintelė šalis, pareikalavusi iš „Gazprom“ kompensuoti nuostolius.
Savo nuostolius dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto Slovakija paskaičiavo dar praėjusių metų kovą, nusiuntusi Rusijos partneriams reikalavimą juos kompensuoti.
2009 m. sausio pradžioje Slovakija, kuri beveik visas dujas perka iš Rusijos, tapo viena iš daugiausiai nukentėjusių šalių dėl Rusijos ir Ukrainos dujų konflikto.
„Gazprom“ visiškai nutraukė dujų tiekimą Europai 2009 m. sausio 7 d., paskelbusi, kad Ukraina vagia tranzitui skirtas dujas. Be dujų liko apie 20 Europos šalių. Slovakijoje vos nekilo energetinė krizė. Šalies vyriausybė net buvo pareiškusi ketinanti vėl paleisti Jaslovske Bohunicės atominę elektrinę, kurios sustabdymas buvo viena iš Slovakijos prijungimo prie Europos Sąjungos sąlygų.
Per dvi tranzito krizės savaites šalis negavo apie 300 mln. kubinių metrų dujų už 100 mln. dolerių.
Netrukus po nuvilnijusios tranzito krizės apie ketinimą reikalauti kompensacijos dėl patirtų nuostolių pareiškė Bulgarija, bet ieškinys taip ir nebuvo paduotas.
Per Slovakijos teritoriją transportuojama daugiau nei pusė rusiškų dujų, eksportuojamų į Vakarų Europą. 2008 m. lapkritį „Gazprom“ ir SPP pasirašė sutartis, pagal kurias iki 2028 m. per Slovakiją bus perpumpuota per trilijoną kubinių metrų rusiškų dujų. Tuo tarpu pati Slovakija supirks iki 130 mlrd. kubinių metrų rusiško kuro.