Pasak teisėjo Eloy Velasco, ETA ir FARC
grupuotėms „bendradarbiavimas su Venesuelos valdžia“ padėjo rengti
sąmokslą nužudyti kelis Kolumbijos pareigūnus Ispanijoje, taip pat
ir A.Uribę, nurodoma teisėjo nutartyje.
E.Velasco'as dalyvavimu šiame sąmoksle apkaltino 13 ETA ir FARC
narių.
Pasak teisėjo, vienas Revoliucinių ginkluotų Kolumbijos
pajėgų (FARC) narys rinko informaciją apie Kolumbijos ambasadą
Madride ir buvusio Kolumbijos prezidento Andreso Pastranos, kuris
gyvena Ispanijoje, kasdienius maršrutus.
Vėliau FARC grupuotės narys pranešė, kada „nebūtų sunku
įvykdyti išpuolį prieš minėtuosius du objektus, kol dar gali
tikėtis ETA pagalbos“, nurodoma dokumente.
Todėl FARC grupuotė kreipėsi į ETA separatistus prašydama
sekti A.Pastraną, taip pat ir buvusią ambasadorę Ispanijoje Noemi
Sanin Pasada, dabartinį viceprezidentą Francisco Santosą Calderoną, buvusį Bogotos merą Antaną
Mockų, „siekiant vieną jų nužudyti buvimo Ispanijoje metu“.
„Visai neseniai“ į šį sąrašą buvo įtrauktas ir A.Uribe,
teigiama dokumente.
Dėl sąmokslo organizavimo teisėjas pateikė kaltinimus
šešiems įtariamiems ETA ir septyniems FARC grupuočių nariams.
Tarp kaltinamųjų atsidūrė ETA narys Arturo Cubillas Fontana, kuris 2005 metais buvo siūlomas į
Venesuelos žemės ūkio ministro postą ir kurio venesuelietė žmona
Goizeder Odriozola Lataillade yra
prezidento Hugo Chavezo vyriausybės pareigūnė.
A.C.Fontana buvo atsakingas už ETA operacijas „šioje Lotynų
Amerikos dalyje nuo 1999 metų“. Jis „koordinavo ryšius tarp FARC ir
ETA grupuočių, o taip pat ETA narių dalyvavimą sprogdinimo ir
partizaninio pasipriešinimo kursuose“, sakoma E.Velasco's
pareiškime.
Dar du FARC nariai, Edgaras Gustavo Navarro Moralesas ir Victoras Ramonas Vargasas Salazaras, teisėjo yra kaltinami
sąmokslu vykdyti žudymus teroristiniais tikslais.
A.Uribe atsisakė pradėti dialogą su FARC grupuote, kuri jau 45
metus kovoja prieš Bogotos valdžią.
Į teroristinių organizacijų sąrašus JAV ir Europos Sąjungoje
įtraukta ETA grupuotė yra kaltinama dėl 828 žmonių mirčių,
kurių pareikalavo jau 41 metus trunkanti grupuotės kova už
nepriklausomą baskų regioną šiaurės Ispanijoje ir pietvakarių
Prancūzijoje.
Įtampa tarp Bogotos ir Karakaso išaugo, kai pernai Kolumbija ir
Vašingtonas pasirašė susitarimą, leidžiantį JAV kariuomenei
naudotis jos teritorijoje esančiomis bazėmis kovojant su narkotikų
kontrabanda ir rengiant operacijas prieš sukilėlius.
Atsakydama į šį susitarimą Venesuela įšaldė savo ryšius su
Kolumbija.