Duodami interviu naujienų agentūrai AFP, aukšti Baltijos
šalių pareigūnai reiškė nerimą dėl Prancūzijos pasiryžimo
vykdyti planą, kuris būtų precedento neturintis NATO narės
karinių technologijų perdavimo Rusijai atvejis.
Pareigūnai tvirtino, jog jie taip pat nori geresnių ryšių su
Maskva, tačiau Paryžiaus pozicija esanti klaidinga ir siunčia
klaidingą signalą Rusijos vyriausybei, atkakliai siekiančiai
stiprinti savo įtaką postsovietinėje erdvėje.
Tuo tarpu Prancūzija argumentuoja, kad Rusija turėtų būti
laikoma partnere, o ne grėsme, sakydama, jog laikas pagaliau
užversti paskutinį Šaltojo karo puslapį.
„Nesu tikras, ar geriausias būdas užversti Šaltojo karo
puslapį - prekiauti „karštojo“ karo priemonėmis“, - sakė Latvijos
užsienio ministras Maris Riekstinis.
Latvija, Estija ir Lietuva ne kartą reiškė nerimą dėl
Paryžiaus planų parduoti Rusijai „Mistral“ klasės jūrų desanto
laivų. Ši galimybė pirmąkart buvo iškelta praėjusiais metais.
Tačiau šis klausimas tapo ypač aktualus pirmadienį, kai
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atvyko į Paryžių derybų
su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy. Jie abu
patvirtino, kad vienokia ar kitokia sutartis dėl tų laivų pardavimo
bus sudaryta.
Stovėdamas šalia N.Sarkozy, D.Medvedevas sakė, jog toks
sandoris būtų tarpusavio pasitikėjimo simbolis. Jis būtų ypač
svarbus tuo metu, kai Vakarų šalys siekia užsitikrinti Maskvos
paramą sprendžiant kitas krizes, tokias kaip Irano branduolinės
programos problema.
N.Sarkozy pareiškė, kad karo laivai Rusijai būtų parduodami be
ginkluotės.
Paryžius, kuris siekia išlaikyti darbo vietas savo karo laivų
statyklose ir įtikinti Rusiją pritarti naujoms Jungtinių Tautų
(JT) sankcijoms prieš Iraną, pabrėžia, kad tie laivai gali būti
naudojami vykdant humanitarinės pagalbos operacijas. Tačiau
ekspertai tvirtina, kad „Mistral“ klasės laivai turi svarbią
strateginę reikšmę.
„Mistral“ primintų Rusijos įtakos zonoje esančioms šalims, kad
kariniu požiūriu Maskva tebėra viršininkė ir kad ji siekia
pasaulinio prestižo“, - sakė Thomas Gomartas iš
Prancūzijos tarptautinių santykių instituto.
„Mes nežinome, ką jie ketina daryti su „Mistral“, - pareiškė
Estijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Antsas Laaneotsas
(Antsas Lanotsas). - Ar juos laikys Baltijos jūroje, Juodojoje
jūroje, Šiaurės laivyne?“
A.Laaneotsas pabrėžė, kad Rusija neseniai sustiprino
Kaliningrado srityje dislokuotą jūros desantininkų brigadą: apie
dešimtmetį joje buvo 1 200 karių, tačiau pastaruoju metu jų
skaičius buvo padidintas iki 2 700.
Pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos naująją
karinę doktriną NATO atžvilgiu, kurioje padidėjęs Vakarų šalių
Aljansas vadinamas potencialia grėsme. Be to, pernai Baltijos jūroje
vykusiose Rusijos jūrų pajėgų pratybose buvo imituojama apsupties
operacija, atkertanti Estiją, Latviją ir Lietuvą.
„Ši tendencija didina mūsų susirūpinimą“, - sakė Lietuvos
gynybos ministrė Rasa Juknevičienė.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Pierre'as Lellouche'as
praėjusią savaitę aplankė Baltijos šalis,
mėgindamas išsklaidyti naujųjų sąjungininkų nuogąstavimus,
tačiau šio tikslo nepasiekė.
Tačiau Paryžiuje įsikūrusio Strateginių tyrimų fondo
konsultantas Francois Heibourgas sakė, kad baimė
dėl šio sandorio - suprantama.
„Mistral“ yra reikšmingas strateginis įrankis: Rusijos galios
projekcijos galimybės labai sustiprėtų Juodojoje, Baltijos jūroje
ir netgi Azijoje.“
Sutartį dėl šių karo laivų pardavimo taip pat planuojama
pasirašyti nepraėjus nė dvejiems metams po Rusijos ir
provakarietiškos Gruzijos 2008 metų rugpjūtį.
Estijos premjeras Andrus Ansipas sakė, kad Rusija taip ir
neįvykdė visų N.Sarkozy pasiūlytos ugnies nutraukimo sutarties
sąlygų.
„Pasitikėjimą stiprinti taip pat turi Rusija, ne vien ES arba
NATO šalys“, - pabrėžė A.Ansipas.