„Aš kritikuoju ne tik iliuziją, kuria santykiuose su Rusijos lyderiais minta Vakarų politikai, bet ir kur kas gilesnę iliuziją, neva jie savo kabinetuose gali daryti įtaką Rusijos politikai. Jie nenori matyti, kad iš tikrųjų Maskva valdo mus“, - duodamas interviu laikraščiui „Le Nouvel Observateur“ griežtai kalbėjo filosofas.
Pasak jo, geriausias to įrodymas - Prancūzijos ketinimai parduoti ginklų „šaliai, kuri nesugeba pasirašyti susitarimo“ su Gruzija.
A.Glucksmannas pavadino „nerealiais“ ir „prieštaraujančiais“ žurnalisto Bernardo Guetta teiginius, kad Maskvos izoliacija neproduktyvi, o desantinio laivo „Mistral“ pardavimas niekaip nepaveiks situacijos Gruzijoje, nes Rusija nori ne aneksuoti šią šalį, o tik sutrukdyti jai tapti NATO nare.
„Aš žaviuosi apžvalgininkais, kurie žino, apie ką galvoja Kremlius, kai dauguma rusų pripažįsta, kad patys nežino apie jo planus. Vienas senas Sacharovo draugas palygino rusų lyderius su banditais: jie tiksliai žino savo priešus, kuriuos nori sunaikinti, bet neturi tikslių planų. Mes patys galėjome įsitikinti, kad jiems nusispjauti į tarptautinius susitarimus. Tai nebūtinai reiškia karą. Bet jie daro spaudimą“, - pabrėžė A.Glucksmannas.
Jis teigė, kad Rusijai „Mistral“ nusprendęs parduoti N.Sarkozy pasuko savo politiką 180 laipsnių kampu, palyginti su pareiškimais, darytais per rinkiminę kampaniją.
Atsakydamas į argumentą, kad parduodant „Mistral“ Prancūzija suartėja su Rusija, o to labai reikia sprendžiant Irano problemą, filosofas nusistebėjo: „Aš nesuprantu, kodėl mainais į iranietišką branduolinį ginklą reikia duoti laivą? Kokių garantijų mums duoda Rusija, kad mes jai dovanojame tokias dovanas?“
A.Glucksmannas įsitikinęs, kad N.Sarkozy pagyros Dmitrijui Medvedevui rėmėsi ne tikros padėties suvokimu, o „mitu, kurį kartu su juo palaiko T.Blairas, G.W.Bushas, J.Chiracas ir B.Obama“.
„Jie kuria vaizdą, kad po Šaltojo karo nieko neįvyko. Tačiau po Šaltojo karo Rusijoje įsitvirtino nauja tendencija: V.Putinas ir D.Medvedevas bando daryti įtaką kaimyninėms šalims ir netgi pažeisti jų sienas ir aneksuoti dalį teritorijos, - pastebėjo prancūzų filosofas. - D.Medvedevas kalba apie teisinį nihilizmą Rusijoje, tačiau nieko nedaro dėl M.Chodorkovskio, kuriam iki šiol gresia kalėti iki gyvos galvos. O juk D.Medvedevas tam tikra prasme yra įklimpęs į šį reikalą: kai prasidėjo „Jukos“ byla, jis vadovavo „Gazprom“ direktorių tarybai. Reikia, kad žodžiai atitiktų darbus. Tegul N.Sarkozy paklausia, kokia Medvedevo pozicija dėl M.Chodorkovskio, tada pamatysime.“