24 valandų televizijos maratonas buvo tiesiogiai transliuojamas
iš vieno teatro Santjage. Šią laidą vedė Čilėje gimęs
populiarus pramoginių televizijos laidų vedėjas Donas Francisco, dirbantis ispanų kalba transliuojančioje JAV televizijoje „Univision“.
Policijos pareigūnai, vadinami karabinieriais, buvo skubiai
pasiųsti į šį pajūrio kurortą, esantį į pietus nuo Santjago,
po 8,8 balo žemės drebėjimo, kuris smogė šiam regionui prieš
savaitę.
Karabinieriai, kurie padeda tramdyti įsisiautėjusius
marodierius, apsistojo mokykloje, esančioje netoli pagrindinės
Konstitusjono aikštės.
Vienas iš pareigūnų - kapralas Miltonas Munozas - stebėdamas šią laidą labai jaudinosi. „Čia esame visi kartu“, nepaisant politinių skirtumų, sakė jis.
Telemaratone D.Francisco kalbintas televizijos „Channel 13“
žurnalistas Soledadas Onetto pareiškė: „Noriu kuo
nuoširdžiausiai jūsų paprašyti papurtyti kišenes aukoms.“
Šioje laidoje parodytame tiesioginiame reportaže S.Onetto
pasakojo, kaip Čilė atsigauna po pastarosios stichinės nelaimės.
Žurnalistas kalbėjo gatvėje, kurioje matėsi sugriuvusios pastatų
sienos ir karantys elektros laidai.
Po žemės drebėjimo Konstitusjonui smogė cunamio banga,
sugriovusi daug pajūryje buvusių namų ir verslo įmonių, taip pat
nunešė į jūrą nežinia kiek žuvusiųjų. Pagal oficialius
pranešimus, žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotuose regionuose iš
viso žuvo apie 800 žmonių.
Policininkų ūpas pakilo, kai Donas Francisco pristatė
kadenciją baigiančią Čilės prezidentę Michelle Bachelet ir vizito atvykusį Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių Ban Ki-mooną.
M.Bachelet ragino žiūrovus „prisidėti prie pagalbos tiems, kam
labiausiai jos reikia“.
JT vadovas pirmiausiai pagyrė Čilės greitą atsaką į vasarį
Haitį ištikusį stiprų žemės drebėjimą.
„Dabar savaime suprantama, kad tarptautinė bendruomenė taip pat
parems Čilės žmones šiuo sunkiu metu“, - kalbėjo Ban Ki-moonas,
kurio žodžius laidos vedėjas vertė į ispanų kalbą.
Tačiau daugelis Konstitusjono gyventojų negalėjo pasižiūrėti
šios laidos, nes elektros tiekimas didelėje miesto dalyje dar
neatkurtas.
Daugelis jų taip pat iki šiol nežino viso nelaimės masto, mat
šimtai gyventojų pabėgo į aukščiau kalvose įsikūrusias
gyvenvietes ir kol kas negrįžo, baimindamiesi galinčių pasikartoti
požeminių smūgių ir cunamių.