„Paskutinysis tokio pobūdžio nužudymas“, - skelbia Izraelio
dienraščio „Haaretz“ pirmasis puslapis.
Kai kurie mano, jog šio incidento padariniai, kai buvo
paviešinti įtariamų žudikų veidai ir slapyvardžiai, o jų
veiksmai, laikyti valstybės paslaptimi, virto žiūrimiausiais vaizdo
įrašų portalo „YouTube“ siužetais, gali visiems laikams pakeisti
tamsų šnipų pasaulį.
Smogikų grupė, kuri nepastebėta atvyko į šį Persijos
įlankos miestą, įvykdė kruopščiai suplanuotą „Hamas“ sukarinto
sparno lyderio Mahmoudo al Mabhouho nužudymą ir
paspruko nesulaikyta, buvo įsitikinusi, jog jų misija baigėsi
nepriekaištingai.
Tačiau vėliau Dubajaus policija paviešino ir visame pasaulyje
išplatino 26 agentų nuotraukas, įklijuotas jų suklastotuose
pasuose, taip pat paskelbė vardus, kuriais jie naudojosi.
Paaiškėjo, jog daugiau nei pusė pavogtų tapatybių priklauso
tikriems dvigubas pilietybes turintiems asmenims, gyvenantiems
Izraelyje. Daugelis neabejoja, kad M.al Mabhouhą nužudė Izraelio
slaptosios tarnybos „Mossad“ agentai.
Kelios šalys, tarp jų Didžioji Britanija, Airija ir Australija,
kurios iki šiol buvo svarbios Izraelio sąjungininkės, pareiškė
pasipiktinimą dėl šio nužudymo ir pasinaudojimo jų piliečių
pasais.
Londone įsikūrusios saugumo konsultacinės bendrovės „IHS
Jane's Information Group“ ekspertas Terry Pattaras sakė, kad paviešintos Dubajuje įvykusio incidento detalės „gali
tapti netikėta operatyvine rizika, kuri iki šiol nebuvo planuota“.
„Jiems tikriausiai teks nuspręsti, ar aukšto lygio paviešinimas
žiniasklaidoje po to įvykio yra nepriimtina rizika, kuri pranoksta
sėkmingo nužudymo potencialią naudą“, - ekspertas sakė naujienų
agentūrai „The Associated Press“.
Technologijų, panašių į tas, kurios padėjo išaiškinti
Dubajuje įvykdytą operaciją, plitimas visiems laikams pakeitė
tokių „žaidimų“ taisykles, rašo su žvalgyba susijusias temas
nagrinėjantis „Haaretz“ korespondentas Yossi Melmanas.
„Galima daryti išvadą, kad filmų apie Džeimsą Bondą stiliaus
herojiškų operacijų era priartėjo prie pabaigos“, - nurodė jis.
Įkvėptas Dubajaus sėkmės, kaimyninis Abu Dabis trečiadienį
paskelbė investuosiantis daugiau nei 120 mln. JAV dolerių į mieste
kuriamą stebėjimo kamerų tinklą.
Praėjusio amžiaus 8-ame ir 9-ame dešimtmetyje „Mossad“
operatyviniu agentu dirbęs Gadas Shimronas sako,
jog agentai rizikuoja bet kur palikti „elektroninių pėdsakų“:
duomenų apie naudojimąsi kreditinėmis kortelėmis, pasų
informaciją oro uostų kompiuteriuose, taip pat lengvai susekamus
mobiliųjų telefonų skambučius.
Dubajaus atvejis parodė, jog tokių operacijų planuotojams
svarbu atsižvelgti į tikimybę, kad teisėsauga įstengs surinkti
išsibarsčiusias dėlionės dalis.
Pasak G.Shimrono, slaptųjų agentų darbas jau dabar yra labai
sudėtingas, tačiau jų laukia dar didesni iššūkiai, kai labiau
paplis sunkiau suklastojami biometriniai pasai, kuriuose gali būti
saugoma asmens pirštų atspaudų, veido bruožų ir rainelės
atvaizdų informacija.
Kita vertus, šnipų pasaulis kai kuriais atžvilgiais tapo labiau
komplikuotas, o kitais - paprastesnis, aiškino buvęs „Mossad“
operatyvininkas. Prieš kelis dešimtmečius naudota ryšių technika
iškart būtų atkreipusi nepageidaujamą dėmesį, o mūsų dienomis
mobilieji telefonai ir maži kompiuteriai beveik nekelia įtarimo.
Jis pridūrė, jog operaciją Dubajuje vargu ar verta laikyti
technologijų pergale prieš 21-ojo šimtmečio šnipus - ji veikiau
rodo, kad agentai susitaikė su atsiradusiais suvaržymais, tačiau
pasinaudojo tokių technologijų teikiamais privalumais.
„Naujasis pasaulis neabejotinai varžo“, - sako G.Shimronas. -
Tačiau istorija rodo, kad kiekvieną kartą, kai kas nors kažką
išranda, kas nors kitas sugalvoja, kaip tai apeiti“.
Jonna Mendez, kuri 27 metus dirbo JAV Centrinės
žvalgybos valdyboje (CŽV) ir kurį laiką vadovavo jos vadinamajam
Maskuotės padaliniui, įsitikinusi, kad Dubajuje veikę smogikai
atsižvelgė į visas galimas neigiamas pasekmes, tokias kaip vaizdo
įrašų, suklastotų tapatybių ir nuotraukų paviešinimas.
Pasak jos, tie agentai puikiai žinojo, jog yra stebimi, tačiau
nusprendė, kad tai neišvengiama ir kad tokią kainą verta
sumokėti.
„Galite neabejoti - jie žinojo, kad yra stebimi. Jie taip pat
tikriausiai numanė, kad jų naudoti dokumentai gali būti paviešinti
po įvykio, - sakė J.Mendez. - Ką tai reiškia? Reiškia, jog tai
nebuvo svarbu. Vaizdo kamerų užfiksuotų veidų ir dokumentų
tikriausiai jau niekas nebematys“.
Faktas, jog šio nužudymo vykdytojai pasinaudojo tikrų asmenų,
o ne visiškai išgalvotomis tapatybėmis, yra požymis, jog
šiuolaikiniams agentams tenka prisitaikyti prie dabartinio pasaulio,
kuriame apstu duomenų bazių ir lengvai susekamos pasų informacijos,
pabrėžė ekspertė.
Pasak jos, tų agentų veidai veikiausiai visiškai nepanašūs į
matomus paviešintose nuotraukose.
„Plikas? - Vargu. Be plaukų ant veido? - Paprastai taip nebūna.
Šviesiaplaukė? - Tikriausiai juokaujat?“ - šyptelėjo J.Mendez.
Ji pridūrė, jog netgi tuo atveju, jeigu agentų veidai atitinka
nuotraukas, plastinė chirurgija, dantų implantai ir perukai gali
lengvai pakeisti jų išvaizdą.
„Pavokit tapatybes, užmaskuokit dalyvius, savo pusėje būkit
paruošę kitas tapatybes ir dokumentus, taip pat priimkit ir
paslėpkit vykdytojus, kai jie sugrįš, - ji vardijo svarbiausias
taisykles. - Ko gera, ateities operacijos iš tikrųjų bus vykdomos,
vadovaujantis šiais uždaviniais“.