„Vokietijos baimė Lenkijoje tampa politiškai nekorektiška, – teigia sociologas Piotras Cichockis iš Vakarų instituto Poznanėje. - Dėl to tikėtina, kad tikras skaičius asmenų, įžvelgiančių Vokietijoje grėsmę gali būti šiek tiek didesnis, negu parodo apklausos“.
Mažėja žmonių, laikančių Rusiją grėsminga Lenkijai valstybe, skaičius. Štai 2005 metais Rusijos grėsmę įžvelgė 67 proc. lenkų. Pagal naujausią tyrimą tik pusė apklaustų lenkų mano, kad Rusija kelia grėsmę.
Jogailos universiteto istoriko Antonio Dudeko nuomone, prieš 5 metus lenkams kėlė nerimą Rusijos ir Vokietijos susitarimas dėl Šiaurės dujotiekio tiesimo. Nuomonės pokyčiams įtakos turėjo tokie įvykiai, kaip Vladimiro Putino dalyvavimas Antrojo pasaulinio karo 70-čio minėjimo renginiuose Lenkijoje ir premjero Donaldo Tusko pakvietimas atvykti į Katynę paminėti lenkų karininkų žudynių metinių. Nors šiuose Rusijos žingsniuose galima įžvelgti politinį žaidimą, nemažai žmonių Lenkijoje priėmė juos, kaip draugiškumo gestus.
Vienas iš penkių apklaustųjų nurodė, kad Lenkija apskritai neturi priešų. Tai aukščiausias rodiklis per visą tyrimų istoriją.
„Apklausos rezultatai rodo, kad pasiekėme mažąją stabilizaciją NATO ir ES“, – teigia Norbertas Maliszewskis iš Varšuvos universiteto. Anot jo, paprastam lenkui, grėsmė siejasi beveik išimtinai tik su karinė invazija, o tai dabar neįmanoma.