Viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „TNS-Sofres“ duomenimis,
opozicinė Socialistų partija turėtų surinkti 30 proc. balsų, o
N.Sarkozy centro dešiniosios pakraipos Sąjunga už liaudies
judėjimą (Union pour un Mouvement Populaire - UMP) - 26,7 proc.
balsų.
Tuo tarpu „OpinionWay“ apklausa rodo, kad socialistai turėtų
gauti 28,4 proc. balsų, o UMP - 27,3 proc. balsų.
Buvo manoma, kad nuo pasaulinio ekonomikos nuosmukio padarinių
dar neatsigavę rinkėjai nepraleis progos per šiuos rinkimus
nubausti N.Sarkozy valdančiąją partiją, nors atrodo, kad
sekmadienį rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai mažas.
Tai pirmieji rinkimai Prancūzijoje po to, kai šalies ūkį
prieš metus apėmė recesija. Dėl jos smarkiai išaugo nedarbas,
kuris dabar yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį - šiuo metu
darbo neturi beveik 3 mln. šalies gyventojų.
Dabar beveik neabejojama, kad kovo 21 dieną vyksiančiame
antrajame rinkimų rate socialistai sutriuškins N.Sarkozy partiją,
nes jiems savo balsus veikiausiai atiduos ir tie rinkėjai, kurie
pirmajame ture parėmė mažesnes kairiosios pakraipos partijas.
Balsavusių rinkėjų apklausos taip pat rodo, kad geriau nei
tikėtasi pasirodė kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas -
jis turėtų gauti 11,2-12 proc. balsų.
Balsavimas surengtas visuomenėje kilus įtampai dėl vyriausybės
inicijuotų viešų debatų nacionalinio identiteto klausimu. Šie
debatai sulaukė griežtos kritikos kaip visuomenės nesantaiką
kurstantis projektas, nukreiptas prieš imigrantus.
N.Sarkozy populiarumo reitingas šiuo metu yra žemiausias nuo
2007 metų, kai jis buvo išrinktas prezidentu, ir politikos
apžvalgininkai sutaria, kad jis jau nebeatrodo neįveikiamas
2012-aisiais.
„Nemanau, kad nacionalinė vyriausybė realiai sprendžia
socialinio aprūpinimo klausimus, pavyzdžiui, nedarbo problemą“, -
sakė draudimo srityje dirbanti 41 metų Patricia Abela, Paryžiaus pietvakariniame rajone balsavusi už socialistus.
Vaikų auklė 47 metų Christine Eluard sakė,
kad balsavo už vietinius kandidatus iš N.Sarkozy partijos, tačiau
išreiškė įsitikinimą, kad iš esmės šie rinkimai laikomi
„veikiau balsavimu dėl nepasitikėjimo“ Prancūzijos vadovybe.
„Jėgų balansas nepaprastai palankus kairiesiems“, - sakė
viešosios nuomonės tyrimų agentūros IFOP direktorius Fredericas
Dabi, prognozavęs skaudų UMP pralaimėjimą
šiuose rinkimuose.
„Tai regioniniai rinkimai, bet kovo 21-ąją mes jau gręšimės
į prezidento rinkimų kampaniją“, - sakė jis.
Socialistų partija jau kontroliuoja 20 iš 22 Prancūzijos
žemyninės dalies regionų, taip pat Korsikos salą ir keturių
užjūrio teritorijų tarybas.
Apklausų rezultatai rodo, jog socialistams gali pavykti įvykdyti
tai, ką jų lyderė Martine Aubry pavadino didžiuoju
kirčiu: perimti kontrolę visuose 26 šalies regionuose.
Prieš balsavimą N.Sarkozy stengėsi nesureikšminti jo partijai
prognozuojamų nepalankių rezultatų. Pasak prezidento, vyriausybėje
nebus jokių didesnio masto pertvarkymų, net jei pralaimėjimą
patirtų 20 šiuose rinkimuose dalyvaujančių jo kabineto narių.
Netrukus po to, kai buvo paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų
rezultatai, Prancūzijos premjeras Francois Fillonas
atvyko į nacionalinę televiziją ir paskelbė: „Priešingai
prognozėms dar nieko neaišku dėl antrojo rinkimų turo“.
Balsuoti sekmadienį galėjo apie 44 mln. rinkėjų. Jie pagal
partijų sąrašus išrinks 1 880 tarybų narių, kontroliuosiančių
biudžetus regioniniam transportui, viduriniam išsilavinimui ir
vietos ekonomikos plėtrai.
Rinkėjų aktyvumas, kaip ir prognozuota, buvo nedidelis ir
atspindėjo piliečių nusivylimą Prancūzijos politikų gebėjimu
sušvelninti 2008-2009 metų krizės padarinius.
Vidaus reikalų ministerija baigiantis balsavimui pranešė, kad
aktyvumas buvo kiek didesnis nei 40 proc. - 10 proc. mažesnis nei per
praėjusius regioninius rinkimus 2004 metais.