Didesnių susirėmimų tarp abiejų priešininkų stovyklų
antradienį neįvyko.
Kovo 16-ąją latvių legiono veteranų ir jiems prijaučiančių
žmonių vieši renginiai, ypač eitynės gatvėmis ir gėlių
padėjimas prie Laisvės paminklo Rygoje, kasmet sukelia didžiulį
ažiotažą ir Latvijoje, ir užsienyje.
Eisena patraukė užsienio žiniasklaidos dėmesį. Spaudos fotografai vėliavų ir plakatų upėje užfiksavo ir kelias Lietuvos trispalves - neva ženklą, kad eitynes SS legionui pagerbti palaiko ir lietuviai, nors nacių Vokietija lietuvių legiono nesuformavo.
Nors buvę legionieriai veltui mėgina paaiškinti, kad jie nebuvo
Vokietijos „Waffen SS“ pajėgų dalis ir nedalyvavo civilių
gyventojų naikinime, už Latvijos ribų jie paprastai vadinami
buvusiais esesininkais.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkst. Latvijos
piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos
pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug
50 tūkst. žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo
16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima todėl, kad tą
dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir
16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
1950 metais JAV paskelbė deklaraciją, kad Baltijos šalių SS
legionai nesusiję su nacių SS pajėgomis ir nėra laikomi
dalyvavusiais karo nusikaltimuose.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių
legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai
padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas
pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai
rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių
atminimo dieną iš kalendoriaus.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo
proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta
nusikalstama.
Tačiau buvę legionieriai kovo 16-ąją ir toliau pagerbia savo
žuvusius kovos draugus, o Latvija sulaukia griežtų Maskvos
kaltinimų, kad šalyje šlovinamas nacizmas.