„Tai piktavališkas ir apgalvotas išpuolis prieš Slovakijos
vientisumą... mėginant suskaldyti Slovakiją“, - R.Fico sakė
žurnalistams.
Praeitą savaitgalį per vizitą Serbijoje Vengrijos vadovas
Laszlo Solyomas pareiškė, kad „vengrai ne vien
Serbijoje, bet ir Rumunijoje ir Slovakijoje valstybinę kalbą
turėtų mokytis kaip užsienio kalbą“, nurodė Vengrijos naujienų
agentūra MTI.
Agentūra taip pat citavo L.Solyomo atstovą spaudai Ferencą
Kuzminą, kuris sakė, kad „etniniams vengrams kaimyninėse šalyse
svarbu kiek įmanoma geriau išmokti valstybinę kalbą“.
„Tačiau tiems vaikams reikalingi vadovėliai ir specialūs mokymo
metodai“, - pridūrė atstovas, pateikęs pavyzdį, jog Serbijoje
gyvenančių etninių vengrų vaikams taikoma specializuota
valstybinės kalbos mokymo programa.
Pasak R.Fico, Slovakija tikisi, kad visi jos piliečiai išmoks
valstybinę kalbą, kad ir kokios būtų jų etninės šaknys.
5,4 mln. gyventojų turinčioje Slovakijoje vengrai sudaro apie 10
procentų. Didelės etninių vengrų bendruomenės taip pat gyvuoja
Rumunijoje ir Serbijoje.
„Manome, jog reikšti tokias pretenzijas Slovakijai iš
trečiųjų šalių - netinkama, neeuropietiška ir nenaudinga geriems
santykiams tarp mūsų šalių“, - sakė Slovakijos užsienio reikalų
ministras Miroslavas Lajčakas.
Slovakijos ir Vengrijos santykiai buvo įtempti nuo 2006 metų,
kai ultradešinioji Slovakų nacionalinė partija, garsėjanti
priešiškumu etninėms mažumoms, tapo Slovakijos koalicinės
vyriausybės nare.
Iki Pirmojo pasaulinio karo Slovakija priklausė Austrijos-
Vengrijos imperijai, o vengrai joje turėjo didelę įtaką.
1918 metais subyrėjus imperijai, daugelis vengrų buvo
nepatenkinti dėl nepriklausomos Čekoslovakijos susikūrimo, taip pat
dalies teritorijos perdavimo Rumunijai ir Serbijai.
Po antrojo pasaulinio karo Čekoslovakijoje įsigalėjo
komunistinis režimas, kuris buvo taikiai nuverstas 1989 metais. 1993
metais ši šalis abipusiu sutarimu pasidalijo į Čekiją ir
Slovakiją.