1991 metais priimta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis
(START) nustojo galiojusi praeitų metų gruodį, o JAV ir Rusijos
derybininkai nesugebėjo susitarti dėl naujos sutarties sąlygų,
nors abi šalys deklaruoja norinčios „perkrauti“ savo sudėtingus
santykius.
H.Clinton mėgins suteikti naują postūmį šiam procesui
susitikimuose su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu
ir prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, tačiau pranešama, jog šiose
dvišalėse derybose yra iškilę rimtų politinių prieštaravimų.
„JAV ir Rusijos lyderių pasirodymas šioje srityje siunčia
svarbią žinią apie kitus klausimus, tokius kaip (branduolinių
ginklų) neplatinimo“, - sakė vienas aukštas JAV pareigūnas,
pageidavęs likti anonimu.
H.Clinton lėktuvas Maskvos oro uoste nutūpė ketvirtadienį
paryčiais.
Pagrindinė oficiali dviejų dienų H.Clinton vizito priežastis -
Artimųjų Rytų taikos proceso diplomatinio ketverto susitikimas. Jis
vyks tuo metu, kai Izraelis paskelbė planuojantis pastatyti dar 1 600
namų žydų naujakuriams aneksuotoje Rytų Jeruzalėje.
H.Clinton ir S.Lavrovas susitiks su kitais šio ketverto atstovais
- Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadove Catherine Ashton ir Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Ban
Ki-moonu. Ketvirtadienį įvyks jų oficialūs pietūs, o
penktadienį - ilgesnės derybos.
Izraelio pranešimas apie planuojamą nausėdijų plėtrą
išprovokavo palestiniečių grasinimus pasitraukti iš taikos
derybų, taip pat sukėlė didžiausią per daugelį pastarųjų metų
JAV ir Izraelio santykių krizę.
Aukšti Vašingtono pareigūnai perspėjo, kad naujieji Izraelio
planai kelia pavojų taikos procesui, taip pat pareiškė, kad
sprendimas juos paskelbti per JAV viceprezidento Joe Bideno vizitą Artimuosiuose rytuose yra „įžeidimas“.
Pasak apžvalgininkų, tikėtina, jog diplomatinio ketverto nariai
sustiprins spaudimą Izraeliui.
Šiame susitikime bus „pademonstruotas tarptautinis palaikymas“
netiesioginėms Izraelio ir palestiniečių deryboms, sakė JAV
Valstybės departamento atstovas spaudai Philipas Crowley, kuris lydi H.Clinton šije kelionėje.
Tuo tarpu H.Clinton sieks išsiaiškinti, ar Rusija yra
pasiruošusi pritarti sankcijoms Iranui, jeigu nepavyks pasiekti
persilaužimo sprendžiant Teherano branduolinės programos problemą.
„Jaučiame, jog tai neatidėliotina; laikas pademonstruoti, kad
(Irano elgesys) atneš pasekmių“, - aukštas Valstybės departamento
pareigūnas Williamas Burnsas sakė H.Clinton
lydintiems žurnalistams.
Pažanga derybose dėl naujos branduolinio nusiginklavimo
sutarties pademonstruotų, jog Vašingtonui ir Maskvai pavyko
pagerinti dvišalius santykius, kurie buvo smarkiai pašliję per
ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho kadenciją.
JAV prezidentas Barackas Obama ir D.Medvedevas
tikėjosi, kad iki 2009 metų pabaigos bus pasirašytą nauja
sutartis, pagal kurią būtų smarkiai sumažinti abiejų šalių
branduoliniai arsenalai, tačiau derybos Ženevoje įstrigo dėl labai
skirtingų pozicijų.
Rusijos ir JAV pareigūnai tvirtina, kad neišspręstos tik
techninio pobūdžio problemos ir kad to buvo galima tikėtis iš
anksto, nes galutinis dokumentas yra kelių šimtų puslapių
apimties. Šios sutarties tekstus rusų ir anglų kalbomis būtina
kruopščiai suderinti, kad neatsirastų neatitikimų.
Dienraštis „The New York Times“ praeitą savaitę pranešė, jog
B.Obama yra nusivylęs, kad D.Medvedevas sieja šią branduolinio
nusiginklavimo sutartį su JAV planais dislokuoti priešraketinės
gynybos sistemas Rytų Europoje.
1991 metais pasirašius START buvo smarkiai sumažinti JAV ir
Rusijos branduoliniai arsenalai ir įvestos abipusės kontrolės
priemonės, kurios turėjo sustiprinti pasitikėjimą tarp buvusių
Šaltojo karo priešininkių.
Kol kas neaišku, ar H.Clinton susitiks su Rusijos premjeru
Vladimiru Putinu, kurį daugelis laiko svarbiausiu šios šalies
faktiniu lyderiu.
Per paskutinį JAV diplomatijos vadovės vizitą Maskvoje, kuris
vyko praeitų metų spalį, H.Clinton su V.Putinu nebuvo susitikusi.