Išsiveržęs Eijafjalajokutlio ugnikalnis, esantis šalia to
paties pavadinimo ledyno, spjaudė į orą išsilydžiusią lavą ir
pelenus, tačiau mokslininkai sako, jog šis išveržimas palyginti
ramus. Jis prasidėjo šeštadienį apie 23 val. 30 min. vietos
(sekmadienį 1 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Vulkaninės medžiagos veržiasi iš plyšio ugnikalnio šlaite, o
ne jo viršūnėje, todėl mokslininkai nurodė, kad kol kas nesama
pavojaus, jog ledynas ištirps ir sukels potvynį aplinkinėse
vietovėse.
Televizijos reportažuose buvo matoma iš plyšio intensyviai
tekanti lava. Dėl ugnikalnio išmestų pelenų keliamo pavojaus buvo
atšaukta daug skrydžių.
Sekmadienį atlikę oro žvalgybą mokslininkai nusprendė, kad
išsiveržimas įvyko šalia ledyno, ledu nepadengtoje teritorijoje.
„Tai geriausia įmanoma vieta išsiveržimui“, - sakė Islandijos
universiteto geologas Tumi Gudmundssonas.
Tačiau pareigūnai SMS žinutėmis perspėjo nedelsiant evakuotis
450 žmonių, gyvenančių tarp gyvulių augintojų kaimo
Hvolsviodluro ir žvejų kaimo Viko, esančių už maždaug 160
kilometrų į pietryčius nuo sostinės Reikjaviko.
Buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nors kol kas negauta
pranešimų apie išsiveržimo padarytą žalą arba nukentėjusius
žmones. Evakuacijos centrai buvo įkurti netoli Helos miesto, tačiau
daugelis žmonių grįžo namo vėliau sekmadienį. Didžiausias
pavojus kilo naminiams gyvuliams, kurie galėjo nukentėti dėl
ugnikalnio išmetamų nuodingų dujų.
„Turėjome palikti visus savo gyvulius, - evakuacijos centre 47
metų ūkininkė Eli Ragnarsdottir sakė
Islandijos nacionaliniam transliuotojui RUV. - Sulaukėme skambučio
ir SMS žinutės... Tada tiesiog išvažiavome“.
Mokslininkai sako, jog sunku nuspėti, kad įvyks vėliau, mat
ugnikalnių išsiveržimus, kaip ir žemės drebėjimus, iš anksto
nuspėti labai sudėtinga.
„Jis gali liautis rytoj, tačiau gali tęstis savaites arba
mėnesius. Šiuo metu negalime nieko pasakyti“, - sakė
T.Gudmundssonas.
Ugnikalnis, esantis netoli 160 kvadratinių kilometrų ploto
Eijafjalajokutlio ledyno, paskutinį kartą buvo išsiveržęs 1821
metais. Tas išsiveržimas buvo „tingus“: lėtai prasidėjo ir
tęsėsi be paliovos dvejus metus.
Prieš pastarąjį išsiveržimą buvo užregistruota
tūkstančiai silpnų požeminių smūgių.
Islandijos mokslininkai ugnikalnį stebėjo ugnikalnį
seismometrais ir palydovinės navigacijos prietaisais, tačiau
T.Gudmundssonas pabrėžė, kad šeštadienį prasidėjęs
išsiveržimas buvo toks ramus, kad prietaisai jo neužfiksavo.
„Ugnikalnis nuo metų pradžios didėjo - kilo ir pūtėsi, -
sakė Islandijos žemės mokslų universiteto geofizikas Pallis
Einarssonas. - Nors stebėjome padidėjusį
seisminį aktyvumą, galėjo praeiti mėnesiai ir metai, kol
sulauksime tokio išsiveržimo... Negalėjome pasakyti, jog tai
vietovei buvo iškilęs neišvengiamas pavojus“.
P.Einarssonas ir T.Gudmundssonas nurodė, kad šis išsiveržimas
gali sužadinti galingesnį netoliese esančio Katlos ugnikalnio
išsiveržimą. Pastarąjį vulkaną dengia storas Myrdalsjokutlio
ledynas, todėl jo išsiveržimas gali sukelti didelius potvynius ir
vulkaninių dujų sprogimus.
„Vienas iš galimų scenarijų, kuriuos tikriname - jog šis
silpnas išsiveržimas gali sukelti stipresnį. Kita vertus, negalime
spėlioti, kada tai galėtų įvykti“, - naujienų agentūrai AP sakė
P.Einarssonas.
320 tūkst. gyventojų turinti Islandija yra Atlanto vandenyno
vidurio kalnagūbrio aktyvaus vulkanizmo zonoje. Ugnikalnių
išsiveržimus, kurių nestigo per šios salos istoriją, dažnai
sužadina seisminė veikla.
Visi Islandijos vietiniai skrydžiai buvo atšaukti, nes ore
pasklidę pelenai gali sugadinti lėktuvų variklius. Vis dėlto
pačiame Reikjavike matomumas nebuvo sumažėjęs.