Šie rinkimai N.Sarkozy buvo paskutinis svarbus jo populiarumo
išbandymas nacionaliniu mastu prieš 2012 metais vyksiančius
valstybės vadovo rinkimus, kuriuose jis sieks perrinkimo.
Remiantis pirminiais duomenimis, kurie buvo paskelbti užsidarius
balsavimo apylinkėms, socialistų vadovaujamos opozicijos partijoms
atiteko maždaug 54 proc. balsų, N.Sarkozy centro dešiniosios
pakraipos Sąjungai už liaudies judėjimą (Union pour un Mouvement
Populaire - UMP) - 36 proc., o kraštutinių dešiniųjų
Nacionaliniam frontui - kiek daugiau nei 9 proc. balsų.
„Šio vakaro rezultatas patvirtina kairiųjų (partijų) sąrašų
sėkmę. Mes nebuvome įtikinantys“, - sekmadienį vakare pripažino
UMP priklausantis vyriausybės vadovas Francois Fillonas (Fransua
Fijonas).
Dvidešimt F.Fillono vadovaujamo kabineto ministrų varžėsi
šiuose regioniniuose rinkimuose.
„Tai nesėkmė valdančiajai partijai. Prisiimu dalį atsakomybės
ir ryt iš ryto aptarsiu tai su prezidentu“, - sakė premjeras.
Prieš antrąjį rinkimų turą provyriausybinis dienraštis „Le
Figaro“ pranešė, kad F.Fillonas pirmadienį praneš apie savo
vyriausybės atsistatydinimą, tačiau prezidentas paprašys jo
suformuoti naują, kiek pertvarkytą kabinetą.
Jei pirminiai duomenys, paremti viešosios nuomonės tyrimų
agentūrų organizuotų balsavusių rinkėjų apklausų rezultatais,
pasitvirtins, N.Sarkozy šalininkai po šių rinkimų kontroliuos tik
vieną iš 22-iejų Prancūzijos žemyninės dalies regionų -
dešiniųjų bastionu laikomą Elzasą.
Tuo tarpu socialistų dominuojami kairieji išsaugojo žemyninės
dalies regionų, Karibų jūros salos Gvadelupos bei Prancūzijos
Gvianos kontrolę ir laimėjo įtemptą kovą su UMP dėl valdžios
Korsikoje.
Paguodos prizu UMP tapo pergalė prieš kairiuosius Indijos
vandenyno Rejunjono salos tarybos rinkimuose.
Tarybų nariai kontroliuoja biudžetus regioniniam transportui,
viduriniam išsilavinimui ir vietos ekonomikos plėtrai.
„Prancūzai pareiškė nepritarimą prezidento ir vyriausybės
politikai“, - sakė Socialistų partijos lyderė Martine Aubry (Martin
Obri) ir paragino kairiuosius susivienyti ir parengti bendrą
programą, kuri padėtų susigrąžinti valdžią nacionaliniu mastu.
Nors rinkėjai balsavo pasyviai, tačiau sekmadienį jų aktyvumas
buvo maždaug 4 proc. didesnis nei pirmajame rinkimų turą prieš
savaitę. Viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „TNS-Sofres“ ir
„OpinionWay“ prognozavo, kad rinkėjų aktyvumas antrajame ture sieks
49 procentus.
Prieš savaitę vykusiame pirmajame rinkimų ture N.Sarkozy
dešiniojo sparno šalininkai surinko mažiausiai balsų per daugiau
nei tris dešimtmečius. Galutiniai rezultatai yra kiek geresni,
tačiau vis dėlto leidžia konstatuoti, kad dešinieji patyrė
triuškinamą pralaimėjimą.
Nors kairieji jau anksčiau kontroliavo 20 iš 22 šalies
regionų, jų atotrūkis nuo dešiniųjų šiuose rinkimuose atspindi
socialistų padarytą pažangą. Puatu-Šarantos ir Pietų-Pirėnų
regionuose kairiųjų sąrašai gavo daugiau nei 60 proc. balsų.
N.Sarkozy, kurio UMP tebeturi aiškią daugumą nacionaliniame
parlamente, tvirtino, jog regioniniai rinkimai nėra verdiktas
centrinei vyriausybei, tačiau beveik neabejojama, kad artimiausiomis
dienomis jis pertvarkys ministrų kabinetą.
Šių rinkimų baigtis yra dar vienas smūgis N.Sarkozy, kurio
populiarumo reitingas šiuo metu yra žemiausias nuo 2007 metų, kai
buvo išrinktas prezidentu, ir manoma, kad dabar valdančiosios
partijos viduje padidės spaudimas jam keisti kursą.
F.Fillonas sakė, kad balsavimo rezultatai rodo, jog prancūzų
rinkėjai jaučiasi įbauginti pasaulinės ekonominės krizės,
tačiau pabrėžė, jog dėl to nereikėtų kaltinti N.Sarkozy
ekonomikos reformų.
„Prancūzai teisūs. Iškilo pavojus mūsų gyvenimo būdui,
tačiau reformos jam nekelia grėsmės, nes be šių reformų būsime
priversti jo atsisakyti“, - sakė vyriausybės vadovas savo trumpame
kreipimesi per televiziją.
Po numatomų pasikeitimų vyriausybėje gali paaiškėti, ar
N.Sarkozy ketina sulėtinti reformų programos įgyvendinimą, ar,
priešingai, jį paspartinti. Prezidentas anksčiau užsiminė apie
galimą „pauzę“ padidinus pensinį amžių ir įgyvendinus kai kurių
valstybinio sektoriaus darbuotojų pensijų reformą.
„Daug politinių strategijų ateinančiais metais bus paremtos
šiais, pastaraisiais rinkimais“, nes N.Sarkozy siekia perrinkimo
2012-aisiais vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, sakė
Pascalis Perrineau iš elitinio Paryžiaus politikos
mokslų instituto.
„Jis vėl turi užmegzti ryšį su rinkėjais, kurie rėmė jį
2007-aisiais. Jis turi pasiųsti jiems signalus dėl nedarbo ir
pragyvenimo minimumo darbininkų klasei“, - sakė P.Perrineau
agentūrai AFP prieš rinkimus.
Tuo tarpu socialistai po sėkmingo pasirodymo šiuose rinkimuose
veikiausiai imsis žingsnių susivienyti, kad būtų pajėgūs mesti
rimtą iššūkį N.Sarkozy 2012 metais.
„Šie rezultatai grąžina mums kvėpavimą ir suteikia progą
spartinti mūšį“, - savo rėmėjams sakė 2007-aisiais
pralaimėjimą patyrusi buvusi socialistų kandidatė į prezidentus
Segolene Royal, kuri sekmadienį iškovojo
įtikinamą pergalę, surinkusi 60 proc. balsų.