Prezidentui, kurio populiarumas sparčiai mažėja, rengiantis
įgyvendinti daug aistrų kurstančią pensijų reformą, posto
vyriausybėje neteko darbo ministras Xavier Darcosas, kurį pakeitė biudžeto ministras Ericas Woerthas.
Tačiau Prancūzijos profesinės sąjungos suvienijo jėgas ir
antradienį dešimtyje šalies miestų organizuoja streikus, kurių
metu bus protestuojama dėl didelio nedarbo, mažų atlyginimų,
brangaus pragyvenimo bei vyriausybės planų keisti pensijų sistemą.
Prezidento kanceliarijos paskelbtame pareiškime nurodoma, kad
E.Woertho pareigas perims Francois Baroinas, kuris
dirbo vyriausybėje Jacques'o Chiraco prezidentavimo
metu. Manoma, kad jo paskyrimu siekiama nuraminti centro dešiniosios
pakraipos N.Sarkozy partijos narius.
N.Sarkozy taip pat paskyrė Marcą-Philippe'ą Daubresse'ą
jaunimo reikalų ministru, o Georges'ą
Troną - jaunesniuoju darbo ministru.
Ši kabineto pertvarka įvykdyta praėjus dienai po regionų
rinkimų, kuriuose prancūzai skaudžiai nubaudė N.Sarkozy Sąjungą
už liaudies judėjimą (Union pour un Mouvement Populaire - UMP).
Po sekmadienį vykusio antrojo rinkimų turo paaiškėjo, kad UMP
kontroliuos tik vieną Prancūzijos žemyninės dalies regioną -
dešiniųjų bastionu laikomą Elzasą.
Šie rinkimai N.Sarkozy buvo paskutinis svarbus jo populiarumo
išbandymas nacionaliniu mastu prieš 2012 metais vyksiančius
valstybės vadovo rinkimus, kuriuose jis sieks perrinkimo.
Tokia rinkimų baigtis buvo „rimtas įspėjamasis signalas imtis
skubių ir efektyvių veiksmų“ kovojant su nedarbu ir kitais
ekonominės krizės padariniais, naujienų agentūrai AFP sakė
prezidento administracijos vadovas Claude'as Gueant'as.
Įtampa paaštrėjo ir pačioje valdančiojoje partijoje, kai
buvęs ministras pirmininkas Jeanas-Pierre'as Raffarinas po triuškinamo pralaimėjimo opozicijoje esantiems
socialistams paragino surengti balsavimą dėl prezidento reformų.
Tuo tarpu vieno didžiausių N.Sarkozy politinių priešininkų
dešiniųjų stovykloje, buvusio vyriausybės vadovo Dominique'o de
Villepino šalininkai pranešė, jog jis kurs
partiją, kad galėtų mesti prezidentui iššūkį 2012-aisiais
vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose.
N.Sarkozy 2007 metais laimėjo prezidento rinkimus, žadėdamas
sustiprinti šalies ekonomiką ir sugrąžinti žmonėms darbus,
tačiau dėl pernai šalies ūkį apėmusios recesijos smarkiai
išaugo bedarbystė, kuri dabar yra didžiausia per pastarąjį
dešimtmetį.
Kita rimta kliūtis prezidento darbotvarkėje yra jo planai
padidinti pensinį amžių ir įgyvendinti kai kurių viešojo
sektoriaus darbuotojų pensijų reformą - šios priemonės dar prieš
sekmadienio rinkimus sulaukė griežto pasipriešinimo visuomenėje.
Prieštaringai vertinama pensijų reforma, viena iš antradienį
organizuojamų streikų priežasčių, artimiausiais mėnesiais
veikiausiai bus opiausia politinė problema N.Sarkozy vyriausybei.
Sekmadienį vykusiuose rinkimuose socialistų vadovaujama
opozicija surinko apie 54 proc. balsų ir gerokai aplenkė UMP, kuriai
atiteko 36 proc. balsų.
Tuo tarpu kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto gauti
kiek daugiau nei 9 proc. balsų patvirtino, kad ši antiimigracines
nuotaikas kurstanti partija atgimsta.
Tokia regioninių rinkimų baigtis yra dar vienas smūgis
N.Sarkozy, kurio populiarumo reitingas šiuo metu yra žemiausias nuo
2007 metų, kai buvo išrinktas prezidentu, ir manoma, kad dabar
valdančiosios partijos viduje padidės spaudimas jam keisti kursą.
Pirmadienį paskelbta viešosios nuomonės tyrimų bendrovės
„Ipsos“ apklausa parodė, jog 58 proc. respondentų nenori, kad
N.Sarkozy 2012-aisiais vėl kandidatuotų į prezidentus. Už tai, kad
jis siektų perrinkimo, pasisakė 33 proc. apklaustųjų.
Per šį tyrimą, kuris buvo atliktas žurnalo „Le Point“
užsakymu, penktadienį ir šeštadienį buvo apklausti 952 žmonės.