Antradienio vakarą B.Obama pusantros valandos kalbėjosi su
B.Netanyahu Ovaliniame kabinete, tačiau buvo neįprasta, kad
prezidentas su savo svečiu neišėjo pozuoti žurnalistų
nuotraukoms.
Ginčas dėl nausėdijų tarp JAV ir Izraelio sukūrė
didžiausią įtampą per daugelį pastarųjų metų.
Įsibėgėjus intensyvios diplomatijos vakarui, B.Netanyahu
paprašė galimybės asmeniškai pasitarti su savo padėjėjais,
naujienų agentūrai AFP sakė savo vardo nepanoręs skelbti vienas
JAV pareigūnas.
Kiek ilgiau nei po valandos Vakarų sparno Roosevelto kambaryje pasilikęs Izraelio lyderis paprašė dar vieno susitikimo
su B.Obama. Prezidentas atėjo iš savo šeimos apartamentų antrajam
susitikimui Ovaliniame kabinete, kuris truko 35 minutes.
Tuojau po to B.Netanyahu skubiai išvažiavo iš Baltųjų rūmų
savo limuzinu, nė nežvilgtelėjęs į žurnalistus.
Baltųjų rūmų pareigūnai atsisakė atskleisti šių derybų
nuotaiką arba esmę, taip pat nurodyti, ar buvo pasiūlyta arba
priimta kokių nors susitarimų.
Anksčiau B.Netanyahu, prie kurio per derybas prisijungė gynybos
ministras Ehudas Barakas, užėmė griežtą poziciją dėl JAV
reikalavimo įšaldyti žydų nausėdijų plėtrą, pareiškęs, kad
dėl tokio Vašingtono požiūrio taikos derybos su palestiniečiais
gali būti atidėtos vieniems metams.
„Jei amerikiečiai remia neracionalius palestiniečių
reikalavimus įšaldyti nausėdijų plėtrą Rytų Jeruzalėje ir
Vakarų Krante, kyla grėsmė, kad taikos procesas gali būti
blokuotas vieniems metams“, - sakė Izraelio premjeras.
„Izraelio ir Jungtinių Valstijų ryšys neturėtų tarpti dviejų
šalių nesutarimų dėl taikos proceso su palestiniečiais įkaitu“,
- sakė B.Netanyahu, kurio žodžius citavo Izraelio žiniasklaida.
Šios derybos, kuriose veikiausiai taip pat buvo aptarta Irano
branduolinė grėsmė Vašingtonui mėginant sutelkti tarptautinę
paramą ketinimams įvesti griežtesnes sankcijas Teheranui, buvo
surengtos tarp JAV ir Izraelio įsiplieskus vienam aršiausių ginčų
per daug dešimtmečių.
B.Netanyahu pirmadienį vėlai vakare savo emocingoje kalboje
įtakingos JAV žydų lobistų organizacijos - Amerikos ir Izraelio
viešųjų reikalų komiteto (AIPAC) - konferencijoje pabrėžė, kad
„Jeruzalė yra ne nausėdija“, o Izraelio sostinė. Šis jo
pareiškimas buvo akivaizdi žinia B.Obamai, jog Izraelis šiuo
klausimu neketina eiti į kompromisus.
Jungtinės Valstijos įspėjo, kad naujų namų žydų
naujakuriams statybos aneksuotoje Rytų Jeruzalėje tiesiogiai pakerta
Amerikos, kaip taikos proceso tarpininkės, patikimumą ir žlugdo
pastangas pasiekti, kad Izraelis ir palestiniečiai pradėtų
vadinamąsias suartėjimo derybas.
Vašingtonas piktai reagavo, kai Izraelio vyriausybė per JAV
viceprezidento Joe Bideno vizitą paskelbė, jog Rytų
Jeruzalėje bus pastatyti dar 1 600 apartamentų žydų naujakuriams.
Nors B.Netanyahu atsiprašė už tai, kad sprendimas dėl naujų
namų statybos buvo paskelbtas netinkamu metu, jo išprovokuotas
ginčas rusena jau dvi savaites ir neatrodo, jog kuri nors konflikto
šalis būtų pasirengusi nusileisti.
Tuo metu, kai vyko susitikimas Baltuosiuose rūmuose, Izraelyje
buvo paskelbta, kad vietos valdžios atstovai uždegė žalią
šviesą pastatyti 20 butų žydų naujakuriams toje Rytų Jeruzalės
vietoje, kur anksčiau stovėjo palestiniečių viešbutis.
B.Netanyahu tvirtina, jog tiesiog tęsia politiką, kurią vykdė
visos Izraelio vyriausybės nuo 1967 metų, kai žydų valstybė
laimėjo karą prieš kaimynines arabų šalis ir užėmė Rytų
Jeruzalę, kurią vėliau aneksavo, tačiau nė viena įtakinga
pasaulio valstybė nepripažino šio žingsnio.
Izraelis tvirtina, kad visa Jeruzalė yra amžina žydų
valstybės sostinė. Tuo tarpu palestiniečiai nori, kad rytinis
miesto sektorius, kuriame gyvena daugiausiai arabai, taptų jų
būsimos valstybės sostine.
Palestiniečiai antradienį įspėjo, kad dabartinė B.Netanyahu
pozicija gali sužlugdyti viltis, jog bus pradėtos rimtos taikos
derybos.
„Tai, ką pasakė B.Netanyahu, neprisideda prie Amerikos pastangų
ir nepadės Amerikos administracijai sugrąžinti abi šalis į
netiesiogines derybas“, - sakė Palestinos savivaldos administracijos
atstovas spaudai Nabilas Abu Rudeina.
B.Netanyahu susitikimas su B.Obama įvyko tokiu metu, kai Izraelio
vyriausybė įsivėlė į dar vieną diplomatinį ginčą, šį kartą
- su Didžiąja Britanija.
Konfliktas su Londonu kilo dėl suklastotų britų pasų
panaudojimo per operaciją, kurios metu, kaip įtariama, žydų
valstybės žvalgybos agentūros smogikai Dubajuje nužudė vieną iš
palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ lyderių Mahmudą al
Mabhuhą.
Britanija dėl šio konflikto išsiuntė iš šalies vieną
Izraelio diplomatą. Izraelis, kuris tvirtina, jog nėra jokių
įrodymų, kad jo slaptoji tarnyba „Mossad“ yra susijusi su M.al
Mabhuho nužudymu, išreiškė nusivylimą tokiu Londono sprendimu.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton,
griežtai kritikavusi Izraelį dėl nausėdijų, pirmadienį AIPAC
konferencijoje vis dėlto pareiškė, kad JAV parama Izraelio saugumui
yra „tvirta kaip uola“ ir niekada nenutrūks.