Anot A.Merkel, susitarimas dėl pagalbos Graikijai parodo „Europos sugebėjimą tvarkytis“ ir „kai ką padarė euro stabilumui“.
16 euro zonos šalių vadovai, dalyvaujantys Europos Sąjungos viršūnių susitikime Briuselyje, palaikė Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlytą skubios finansinės paramos Graikijai planą, penktadienį pranešė agentūra AFP.
Konkrečios sumos oficialiai kol kas neskelbiamos, tačiau manoma, kad ES Graikijai skirs per 20 mlrd. eurų paramos. Du trečdaliai paskolos bus skirta iš ES šalių biudžetų, vienas trečdalis - iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rezervų. Sprendimą dėl finansinės paramos Graikijai suteikimo turi patvirtinti visos ES 27 šalys narės, tačiau, pasak gerai informuoto šaltinio, kiekviena iš jų savarankiškai nuspręs, kokiu mastu dalyvaus šioje gelbėjimo programoje.
Vokietijos kanclerė A.Merkel pasisakė už TVF įtraukimą, tuo tarpu dauguma euro zonos šalių atstovų siūlė skirti Graikijai paskolą, panaudojant tik pačios ES vidinius finansinius rezervus.
Tuo tarpu Graikijos ekonomikos kreditavimo mechanizmas bus paleistas „tik pačiu kraštutiniu atveju“, pranešė šaltinis Prancūzijos vyriausybėje. Konkrečios paskolos Graikijai skyrimo sąlygos ir terminai kol kas neaiškūs.
Dėl įsiskolinimų krizės Graikijoje euro kursas pasaulinėse rinkose krenta jau kelis mėnesius. Tai savo ruožtu neigiamai atsiliepia daugumos kitų ES šalių narių ekonomikai. Vokietija, kuri yra stambiausia Europoje eksportuotoja, labiausiai atspari šiam neigiamam faktoriui.
Tuo metu Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė manąs, kad euro zonos šalims, kurios pažeidžia sąjungos taisykles, reikia įvesti sankcijas.
Latvijos valdžia tikisi bendrą Europos valiutą įsivesti 2014 metais ir mano, kad Graikijos finansų krizė neturėtų įtakoti Latvijos planų tapti euro zonos nare, „Bloomberg“ naujienų agentūrai duoto interviu metu sakė V.Dombrovskis.
„Graikija neturėti įtakoti euro zonos plėtros, - mano Latvijos vyriausybės vadovas. - Kitos šalys neturi būti baudžiamos dėl euro zonos šalių, kurios pažeidžia taisykles. Reikia griežtos stebėsenos ir sankcijų mechanizmo“.
V.Dombrovskio nuomone, Graikija privalo sumažinti biudžeto deficitą, nes „tiesiog neturi kito pasirinkimo“. „Nėra labai malonu kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Tačiau jeigu šalis nuėjo taip toli, kad nebėra kitos galimybės kaip tik skolintis, tai negali būti malonu. Manau, kad yra labai gera mintis į pagalbos Graikijai procesą įtraukti TVF, nes tai suteiks didesnį patikimumą finansų rinkų akyse“.
Latvijos ministras pirmininkas taip pat sakė, kad jo šalis daugiau neketina skolintis tarptautinėse rinkose. „Šiuo metu lėtiname įsisavinimo tempą, nes dabar turime pakankamai lėšų ir mums nereikia jų kaupti ir mokėti už tai palūkanų“, - sakė V.Dombrovskis.