Beje, kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų
svetainė, apie paties Sovetsko pervardijimą kalbama nebuvo.
G.Boosas pabrėžė, jog tokie klausimai turi būti sprendžiami per referendumą, ir kad jis nedarys kliūčių gyventojų valios
pareiškimui, bet pats tokių siūlymų neteiks.
Pernai rudenį interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“ Kaliningrado
gubernatorius pareiškė nuomonę, kad „Sovetsko, kurio pavadinimas
šiandien nekelia jokių emocijų, gyventojai kada nors panorės
susigrąžinti istorinį Tilžės pavadinimą“.
„Bet jau tikrai tokie dalykai neturi vykti siūlant iš viršaus,
tai turi kilti gyventojų noru“, - pridūrė jis.
Tema kilo per Sovetsko socialinės ir ekonominės plėtotės
strategijos svarstymą, apie kurią pranešimą skaitė miesto meras
Viktoras Smilginas.
Atsakydamas į klausimą, koks jo požiūris į G.Booso idėją,
V.Smilginas pažymėjo, kad Sovetsko gyventojai nenori jungtis su
depresijos apimtais kaimo rajonais, bet apie vietovardžius
nekalbėjo.
V.Smilginas pranešė, kad siekdama plėtoti tarptautinį turizmą
Sovetsko valdžia nori atkurti miesto įžymybę - aštuonių metrų
prūsų karalienės Luizės monumentą, kuris buvo sunaikintas
praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje. Paminklas buvo
pastatytas pažymint tai, kad neva būtent Luizė įtikino Napoleoną
sušvelninti taikos su Prūsija sąlygas.
Tiesa, pasak V.Smilgino, atstatant bus naudojamas ne baltasis
Kararos marmuras, o pigesnė medžiaga.
Kaliningrado politologas Vladimiras Abramovas sutinka su tuo, kad
Sovetsko gyventojai kažin ar pritars siūlymui, tačiau ne tiek dėl
politinių, kiek dėl ekonominių priežasčių.
„Miestiečiai būgštauja, kad ir šiaip nedidelis miesto
biudžetas neatlaikys papildomo krūvio išlaikyti naujo municipalinio
darinio infrastruktūrą. Jeigu pradės veikti Baltijos atominė
elektrinė Nemano rajone ir į jo biudžetą pradės eiti realios
lėšos, nuomonė gali pasikeisti. O su ideologijos pėdsakais
žemėlapyje vėliau ar anksčiau teks atsisveikinti“, - sakė jis
laikraščiui „Nezavisimaja gazeta“.
Kaliningrado komunistų lyderis Igoris Revinas pareiškė, kad
„pareigūnai iš „Vieningosios Rusijos“dar kartą mėgina ištrinti
atmintį apie sovietinę šalį“.
„Kažkada Sovetskas buvo pramonės perlas, o esant valdžioje
„Vieningajai Rusijai“ keliasdešimt įmonių sustojo, Sovetskas virto
Antisovetsku. Ir štai dabar, įsisiūbavus krizei, iš jo norima
padaryti Pseudotilžę“, - pridūrė jis.
Anksčiau I.Revinas paskelbė, kad steigia kažkokį visuomeninį
judėjimą prieš srities germanizavimą, kuris nuo to laiko aktyviai
nepasireiškė.
Dingstis tam buvo Kaliningrado mero Felikso Lapino pareiškimas,
kad pageidautina srities centrui sugrąžinti Kėnigsbergo
(Karaliaučiaus) pavadinimą.
Diskusija dėl vietovardžių Kaliningrado srityje vyksta nuo
praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio.
Dabartiniai mažai žinomi pavadinimai, suteikti Rytų Prūsijos
miestams, kai ji buvo prijungta prie SSRS ir iš jos buvo ištremti
beveik visi gyventojai vokiečiai, neturi istorinės dvasios.
Dalis gyventojų mano, kad senųjų geografinių pavadinimų
sugrąžinimas būtų teisingumo aktas, ir tikisi kad tai priviliotų
investuotojų ir turistų iš Vokietijos. Kiti nuogąstauja, kad tai
bus pirmasis žingsnis į tai, kad Rusija atsisakytų vakaruose
esančio savo anklavo suvereniteto.
Dešimtojo dešimtmečio viduryje tuometinis Federacijos Tarybos
pirmininkas Vladimiras Šumeika, atvykęs į Kaliningradą, pamėgino
visus sutaikyti.
„Manykime, kad miestas taip pavadintas ne „Sovietų Sąjungos
seniūno“ garbei, o dėl to, kad jame auga daug putinų (rus. kalina -
putinas)“, - sakė jis.
Tilžė buvo įkurta 1288 metais kaip kryžiuočių tvirtovė.
1552 metas ji buvo paskelbta miestu su savivaldos teisėmis, o 1946
metais pervardyta.
Ji žinoma kaip Aleksandro I ir Napoleono susitikimo 1807 metais
vieta. Šis susitikimas baigėsi Tilžės taikos pasirašymu.