Galutinai šiuo klausimu B.Obama ir D.Medvedevas susitarė
pakalbėję telefonu.
„Šia sutartimi, Jungtinės Valstijos ir Rusija - dvi didžiausios
branduolinės valstybės pasaulyje - taip pat siunčia aiškų
signalą, kad mes pasiryžę lyderiauti, - sakė B.Obama žurnalistams
Baltuosiuose rūmuose. - Laikydamiesi savo įsipareigojimų pagal
Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, mes stipriname savo
pastangas pasaulyje, kad nebūtų platinami šie ginklai bei būtų
užtikrinta, jog kitos šalys laikytųsi savo įsipareigojimų“.
„Ši svarbi sutartis sustiprina abiejų šalių saugumą bei
patvirtina Amerikos ir Rusijos pirmavimą užtikrinant branduolinį
saugumą ir (branduolinio ginklo) neplatinimą pasaulyje“, - sakoma
Baltųjų rūmų pranešime.
Po trumpos prezidento B.Obamos kalbos kalbėjo JAV valstybės
sekretorė Hillary Clinton, gynybos sekretorius
Robertas Gatesas bei JAV štabų vadų komiteto
pirmininkas admirolas Mike'as Mullenas.
Naujoji sutartis pakeis istorinę 1991 metų Strateginės
ginkluotės mažinimo sutartį (START), kuri nustojo galiojusi
praeitų metų gruodžio 5 dieną, o jos atnaujinimas yra vienas iš
svarbiausių B.Obamos administracijos uždavinių.
pagal naująją sutartį, abi pusės sumažins kovinių galvučių
kiekį beveik trečdaliu - iki 1550 vienetų, o jų nešėjų
skaičių - iki 700.
JAV nurodo turinčios apie 2200 branduolinių kovinių galvučių,
o Rusija, kaip manoma, apie 3000.
JAV ir Rusijos prezidentai sutarė dėl naujosios sutarties
pasirašymo datos ir vietos - tai bus padaryta Prahoje gegužės 8
dieną.
NATO šalys turi susitarti
dėl priešraketinės gynybos (PRG) sistemos sukūrimo, siekiant
apsisaugoti nuo tokių valstybių kaip Iranas, ir pasinaudoti
kiekviena bendradarbiavimo su Rusija galimybe, mano NATO generalinis
sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
„Mums reikia įgyvendinti sprendimą, priimtą NATO vadovų
susitikime lapkritį, kad priešraketinė mūsų gyventojų ir
teritorijų gynyba yra pagrindinis Bloko tikslas. Ir kad mes
pasinaudosime kiekviena palankia proga bendradarbiauti su Rusija“, -
sakoma A.F.Rasmusseno kalbos tekste, kurį jis sakys šeštadienį
Briuselyje vykstančioje konferencijoje.
Pabrėždamas būtinybę bendradarbiauti su Rusija,
A.F.Rasmussenas pridūrė, kad „norint PRG sistemą suvokti kaip
galimybę, bet ne kaip grėsmę“, reikalingas Maskvos sprendimas.
Prezidento George`o W. Busho valdymo metais
JAV svarstė galimybę PRG sistemos elementus dislokuoti Lenkijoje ir
Čekijoje. Tai Rusiją suvokė kaip pavojų savo nacionaliniam
saugumui ir pagrasino raketų kompleksus „Iskander“ dislokuoti
Kaliningrado srityje.
Didžiam Rusijos džiaugsmui B.Obamos
administracija atsisakė šių ketinimų, tačiau netrukus paskelbė
ketinanti PRG sistemas dislokuoti Rumunijoje.
A.F.Rasmussenas taip pat įsitikinęs, kad šiuo metu atsiranda
„tikras ir didėjantis“ pavojus masinio naikinimo ginklui išplisti.
„Šis ginklas galiausiai gali pradėti kelti pavojų mūsų
gyventojams ir teritorijoms“, - pažymėjo A.F.Rasmussenas.
Vakarų šalys mano, kad Iranas siekia sukurti atominę bombą,
nors Teheranas tvirtina, kad urano sodrinimas yra taikaus pobūdžio.