Ilgai ginčijęsi Prancūzijos ir Vokietijos vadovai sutarė kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) Graikijai suteikti 23 milijardų eurų pagalbą paskolomis.
Buvo tikimasi, jog tam pritars ir kitos euro zonos šalys.
Vokietija ilgai spyriojosi
Pasak diplomatų, Graikijos skolų klausimas iš pradžių nė nebuvo neįtrauktas į oficialią programą.
Pagrindiniu stabdžiu, kuris trukdė spręsti Graikijos klausimą, ne vienos valstybės diplomatas vakar įvardijo Vokietiją. Jos kanclerė Angela Merkel iki vakar vakaro kartojo: Vokietija Graikijos taip paprastai už ausų netemps.
„Geras europietis – nebūtinai tas, kuris greitai pasiūlo pagalbą. Geras europietis – tas, kuris gerbia Europos sutartis ir šalių teises, kad euro zonos stabilumas nenukentėtų“, – tvirtino ji.
A.Merkel pareiškė, kad gelbėti Graikiją vien ES pinigais nėra realu. Tai, anot Vokietijos kanclerės, ES šalys vieningai galėtų padaryti tiktai su TVF pagalba.
Iš pradžių TVF įsikišimui prieštaravo Prancūzija, bet po derybų su A.Merkel Prancūzijos diplomatai sutiko su pasiūlytu kompromisu.
Ragino parodyti vienybę
Susitarti dėl kompromiso Vokietiją ir Prancūziją itin spaudė kitų ES šalių lyderiai.
„ES derėtų parodyti solidarumą su Graikija ir parengti bendrą poziciją, kuri išsklaidytų netikrumą rinkose.
Greitas ES sprendimas būtų geriausia pagalba“, – kalbėjo euro zonai nepriklausančios Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Tai, kad bendros formulės ilgai rasti nepavyko, parodė ir žlugęs mėginimas dar prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą surengti euro zonos valstybių pasitarimą.
„Vokietija nenori euro zonos valstybių lyderių susitikimo, nebent būtų aiški galimybė pasiekti susitarimą“, – perspėjo vienas ES diplomatas.
Varšuva turi abejonių
Ir tik išsprendę Graikijos skolų klausimą, Bendrijos lyderiai galėjo pereiti prie kitos susitikimo temos – ES socialinės ir ekonominės raidos.
Bet ir čia kilo keblumų, mat su numatytomis programomis sutinka ne visos Europos Sąjungos šalys.
Vieni pirmųjų purkštavimų pasigirdo iš Lenkijos pusės.
Dar prieš išvykdamas į Briuselį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad Varšuva gali ir nepritarti naujai ES strategijai.
Europos Komisija ambicingą planą „Europa 2020“ pristatė prieš tris savaites. Jis numato tris Bendrijos plėtros kryptis: tyrimai, naujų įgūdžių plėtojimas ir vadinamųjų žaliųjų technologijų diegimas.
„Mes turėtume pasirūpinti, kad šios naujosios strategijos neištiktų Lisabonos strategijos lemtis“, – teigė D.Tuskas.
2000 metų dokumente buvo numatyta per dešimtmetį paversti ES lyderiaujančia žinių visuomene ir konkurencingiausia pasaulio ekonomika. Taip neatsitiko.
Dalis Lisabonos strategijos nuostatų buvo perkelta į praėjusiais metais priimtą Lisabonos, arba Reformų, sutartį. Jai iki šiol trūksta visapusės ES narių paramos.
Todėl D.Tuskas tikina, kad ES reikia tokios strategijos, su kuria ateitį galėtų sieti visos Sąjungos narės.
„Todėl geriausia būtų pateikti aiškius tikslus ir konkrečias priemones jiems pasiekti.
Tam geriausiai tiktų jau išmėginti ES instrumentai, pavyzdžiui, Sanglaudos fondas“, – kalbėjo Lenkijos premjeras.
Anot D.Tusko, tikslingiausia investicijas būtų kreipti į paprastus, bet kartu modernius infrastruktūros projektus.
Tokiai pozicijai, anot diplomatų, didelio pritarimo nerodo Vokietija. Ji nėra linkusi iš savo kišenės šelpti infrastruktūros projektų Lenkijoje.
Tačiau Varšuva turi sąjungininkų – pritarimą jos pozicijai išsakė Italijos premjeras Silvio Berlusconi.
* * *
Vilnius kelia energetikos klausimą
* Pasak Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės, tarp artimiausio dešimtmečio ES raidos strategijos Lietuvai svarbiausių tikslų yra „garantuotas užimtumo augimas, skurdo lygio ribojimas, socialinės atskirties mažinimas. Taip pat svarbus investicijų į ekonomiką, grįstą modernaus mokslo laimėjimais ir aukštos kvalifikacijos specialistais, užtikrinimas“.
* „Lietuvai taip pat labai svarbu, kad būtų panaikintos visos kliūtys augti. Todėl Briuselyje pasisakysiu už ES energetikos vidaus rinkos sukūrimą – kuo greičiau panaikinti fragmentaciją ir sujungti energetikos tinklus“, – prieš išvykdama į Briuselį sakė D.Grybauskaitė.
* Tiesa, Lietuva neskuba remti Lenkijos premjero pozicijos. D.Tuskas viešai suabejojo Europos Komisijos pasiūlyta strategija ir tikino, kad ES turėtų daugiau dėmesio skirti Sanglaudos fondui.
* „Mes remiame tokį ryšį ir su Lenkijos atstovais apie tai diskutavome jau ne sykį. Bet Sanglaudos fondas nėra vienintelis šaltinis“, – „Lietuvos rytą“ tikino prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška.