Pastarasis uždavinys gali būti kietesnis riešutėlis už visus
kitus, ir panašu, kad prezidentas tai suvokia.
Retai nutikdavo, kad kuris nors JAV lyderis sugaištų ilgiau nei
parą skrydžiui į karo zoną ir grįžimui iš jos, o pats vizitas
tetruktų šešias valandas. Tačiau šiuo atveju ant kortos pastatyta
nepaprastai daug.
Nuo savo kadencijos pradžios B.Obama beveik trigubai padidino
Afganistane dislokuojamų JAV karių skaičių. Po ilgiau nei
aštuonerius metus trukusio karo šalyje, kurioje taikos nebuvo
mažiausiai tris pastaruosius dešimtmečius, Jungtinių Valstijų
kariškiai sako, kad jiems pavyko pažaboti Talibano kovotojų
stiprėjimą, tačiau Afganistano prezidento Hamido Karzai galia už Kabulo ribų iki šiol labai menka, o jo
vyriausybę persmelkusi korupcija.
Tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ lyderis Osama bin
Ladenas, jo svarbiausi padėjėjai ir paprasti kovotojai tebesislapsto
kalnuose prie Afganistano ir Pakistano sienos, nors per JAV
bepiločių lėktuvų smūgius buvo nukauta dešimtys sukilėlių,
priklausančių šiai grupuotei, atsakingai už 2001 metų rugsėjo
11-osios atakas prieš Jungtinės Valstijas.
„Al Qaeda“ buvo įsitvirtinęs Afganistane, kol tą šalį
kontroliavo Talibanas, tačiau vėliau ši grupuotė buvo išstumta
per JAV vadovaujamų pajėgų invaziją, prasidėjusią 2001 metų
pabaigoje.
B.Obama per savo rinkimų kampaniją žadėjo sutelkti dėmesį į
karą Afganistane, kuris, kitaip nei karas Irake, yra nepaprastai
svarbus Amerikos saugumui ir kuriam nepakankamai dėmesio bei lėšų
skyrė ankstesnio prezidento George'o W.Busho
administracija.
Demokratų ir respublikonų santykiai pastaruoju metu yra labai
įtempti. Nei vienas opozicijos delegatas nebalsavo už sveikatos
apsaugos reformos įstatymą, kai šis buvo tvirtinamas abiejuose
Kongreso rūmuose, tačiau B.Obamos pastangas skirti daugiau
išteklių karui Afganistane daugelis respublikonų palaiko.
Panašu, kad prezidento vykdoma Afganistano politika taip pat
įgyja didesnį JAV visuomenės pasitikėjimą.
Kovo pradžioje naujienų agentūros AP ir viešosios nuomonės
tyrimų instituto GfK apklausa parodė, kad 57 proc. respondentų
pritaria B.Obamos sprendimams dėl Afganistano. Prieš du mėnesius
tokių buvo 49 procentai.
Pastarasis JAV lyderio ir H.Karzai susitikimas tetruko apie
pusvalandį. B.Obama per jį pareiškė Afganistano prezidentui
matantis tam tikrą pažangą nuo jųdviejų paskutinio pokalbio
prieš dvi savaites per vaizdo konferenciją.
Abu lyderiai kalbėjosi apie gerą valdymo praktiką, Afganistano
pareigūnų skyrimą už nuopelnus ir korupciją vyriausybėje.
Dabartinė JAV administracija ne kartą kritikavo H.Karzai dėl
nesugebėjimo pasiekti pažangos sprendžiant šias problemas.
B.Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jamesas
Jonesas po šio susitikimo sakė, kad H.Karzai
„turi būti įtikintas, kaip tai yra svarbu“.
Pasak J.Joneso, šį ilgą kelią „tiesiog būtina nueiti. Turime
parengti strateginę ataskaitą su prezidentu Karzai ir jo kabinetu,
kad suprastume, kaip ketiname pasiekti sėkmę šiais metais
apgręždami Talibano momentą“.
Kita vertus, H.Karzai atstovas spaudai Waheedas Omaras pareiškė, kad pranešimai, esą B.Obama atvyko į Kabulą
įtikinti nepaklusnaus H.Karzai, kad šis turi įvesti tvarką savo
vyriausybėje, nėra tikslūs.
„Ši diskusija buvo nepaprastai draugiška, - sakė jis. - Tai
buvo diskusija tarp partnerių“.
Atstovas pridūrė, kad B.Obama pažadėjo nepalikti Afganistano
likimo valiai.
„Prezidentas Obama užtikrino prezidentą Karzai ir Afganistano
žmones dėl ilgalaikių Amerikos įsipareigojimų Afganistane“, -
sakė W.Omaras.
Šis netikėtas B.Obamos vizitas akivaizdžiai pademonstravo, kad
jo politinė karjera smarkiai priklauso nuo sėkmės Afganistane.
Nurodęs pasiųsti į tą šalį dar 30 tūkst. amerikiečių karių,
prezidentas taip pat pažadėjo pradėti juos išvesti nuo 2011 metų
liepos, kai jau bus įsibėgėjusi kampanija dėl B.Obamos antrosios
kadencijos.
Šį pažadą bus nelengva tesėti, jeigu H.Karzai nesuintensyvins
kovos su korupcija.
Afganistano lyderis, kurio perrinkimą praeitų metų rugpjūtį
temdė skandalas dėl milžiniško masto balsų klastojimo, pažadėjo
nuplauti korupcijos dėmę, reikalaudamas pareigūnus deklaruoti
turtą ir suteikdamas daugiau galių antikorupcinės priežiūros
institucijoms.
Ankstesnės H.Karzai pastangos kovoti su korupcija buvo ne itin
sėkmingos, o nevyriausybinė organizacija „Transparency
International“ pernai paskelbė, jog Afganistanas pagal korupcijos
suvokimo indeksą užima 176-ąją vietą iš 180 šalių. Kasmet
skelbiamame šios organizacijos sąraše Afganistaną pagal
valdininkų ir politikų korupcijos įsigalėjimą lenkė tik Haitis,
Irakas, Mianmaras ir Somalis.
Prastam H.Karzai administracijos įvaizdžiui didelę įtaką
tebedaro du buvę karo vadai, kurie dabar yra jo viceprezidentai.
Afganistano ministrų kabinetą turėtų sudaryto 25 nariai, tačiau
nuo praeitų metų rugpjūtį vykusių rinkimų iki šiol tepaskirti
14 ministrų, o kiti kandidatai buvo pripažinti nekompetentingais,
korumpuotais arba per silpnais, kad atsispirtų įtakingų asmenų
spaudimui.
H.Karzai dukart mėgino patvirtinti visą sąrašą, o po
antrosios nesėkmės patvirtino 11 narių laikinąją vyriausybę,
tačiau neaišku, kiek laiko ji dar galės dirbti.
Taip pat neaišku, ar dar ilgai B.Obamai seksis skinti pergales
vidaus ir užsienio politikoje.
Respublikonai tikisi didelės savo partijos sėkmės lapkritį
vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose, pranašaudami, kad
Amerikos rinkėjai yra pasiruošę skaudžiai nubausti Kongreso
demokratus, kurie balsavo už prieštaringai vertinamą sveikatos
apsaugos reformą.
Be to, kai kurie respublikonų senatoriai prabilo, kad gali imtis
vadovauti kovai prieš naują ginkluotės mažinimo sutartį su
Rusija.
Kad šis dokumentas būtų ratifikuotas, už jį turi balsuoti du
trečdaliai Kongreso narių, o tokią daugumą politiškai
susipriešinusiame Vašingtone užsitikrinti bus labai sunku.