Čečėnų sukilėlių lyderis Doku Umarovas vaizdo pranešime,
patalpintame tinklalapyje www.kavkazcenter.com, sakė, kad jis įsakė
įvykdyti atakas Maskvoje, keršydamas už Rusijos premjero Vladimiro
Putino politiką Šiaurės Kaukaze, kuriame gyvena daugiausiai
musulmonai.
Pasak jo, tas išpuolis taip pat buvo „sveikinimas“ Rusijos
federalinei saugumo tarnybai (FSB).
Viena mirtininkių pirmadienį susisprogdino sostinės
metropoliteno Lubiankos stotyje, esančioje prie KGB įpėdinės FSB
būstinės, visai šalia Raudonosios aikštės.
Šis vaizdo pranešimas buvo paskelbtas tą pačią dieną, kai
dviem mirtininkams susisprogdinus Dagestane, žuvo mažiausiai 12
žmonių.
Per pastarąsias tris dienas įvykdyti sprogdinimai, per kuriuos
žuvo daugiau kaip 50 žmonių, o dar apie 100 buvo sužeisti,
sukėlė nuogąstavimus, kad islamistų sukilėliais panašių atakų
gali įvykdyti kituose didžiuosiuose Rusijos miestuose.
Rusijoje labiausiai ieškomas kovotojas D.Umarovas, kuris
skelbiasi esantis „Kaukazo emyrato emyru“, tvirtino įsakęs surengti
dvigubą sprogdinimą Maskvoje, siekdamas „sunaikinti netikėlius“ ir
atkeršyti Kremliui.
„Jūs, rusai, šį karą matote tik per televiziją ir girdite per
radiją, todėl nereaguojate į žiaurumus, kuriuos Putino
vadovaujamos banditų grupuotės vykdo Kaukaze“, - sakė kovinę
aprangą vilkintis sukilėlių lyderis.
„Abi tos operacijos buvo įvykdytos pagal mano įsakymą ir jos
nebus paskutinės“, - pridūrė 45 metų barzdotas kovotojas,
sėdėdamas ant žemės, iš pažiūros, miško laukymėje.
„Pažadu jums, kad karas, Dievo malone, ateis į jūsų gatves,
iš jūs jį pajusite savo kailiu“, - sakė D.Umaro, užbaigęs 4,5
min. trukusį vaizdo pranešimą žodžiais „Allahu Akhbar“ (Dievas
yra didis) ir bedęs pirštu į vaizdo kamerą.
Kalbėdamas rusiškai su aiškiu akcentu, R.Umarovas paminėjo
praeitą mėnesį vykusį vieną susirėmimą su Rusijos saugumo
pajėgomis Ingušijoje, kuri ribojasi su Čečėnija. Per tą
incidentą žuvo mažiausiai 20 sukilėlių ir keletas civilių
gyventojų.
D.Umarovo teiginių patvirtinti nebuvo įmanoma. Rusijos
teisėsaugos pareigūnai šį pranešimą komentuoti atsisakė, o
šalies valstybinė žiniasklaida apie juos užsiminė tik puse
lūpų.
Tinklalapis kavkazcenter.com, kuriame čečėnų sukilėliai
dažnai skelbia pranešimus, kuriuose prisiima atsakomybę dėl
įvairių atakų, nurodė, kad pastarasis pranešimas buvo atsiųstas,
tačiau išsamesnių detalių nepateikė.
Rusijos FSB vadovas anksčiau sakė, kad sprogdinimus sostinės
metropolitene įvykdė kovotojai iš Šiaurės Kaukazo.
D.Umarovas anksčiau buvo perspėjęs: „Jeigu rusai galvoja, kad
karas vyksta tik per televiziją, kažkur toli Kaukaze, kur jis negali
jų pasiekti, mes jiems parodysime, kad šis karas sugrįš į jų
namus.“
D.Umarovas per pastaruosius 15 metų kovėsi su Rusijos pajėgomis
abiejuose Čečėnijos separatistiniuose karuose. Jis perėmė
vadovavimą sukilėlių judėjimui 2006 metais, kai Rusijos pajėgos
nukovė Abdul Chalimą Sadulajevą. Tais pačiais metais D.Umarovo
įtaka dar labiau sustiprėjo, kai saugumo pajėgos nukovė
grėsmingiausiu laikytą kovotojų lyderį Šamilį Basajevą.
Š.Basajevas buvo kaltinamas arba pats prisiėmė atsakomybę dėl
daugelio teroro atakų, įvykdytų Rusijoje per Čečėnijos karus.
Manoma, kad jis taip pat organizavo Beslano mokyklos užėmimą ir
įkaitų pagrobimą 2004 metais.
Sukilėlių išpuolių taikiniais dažnai tampa milicijos ir
saugumo pajėgų pareigūnai, atstovaujantys Kremliui, kuris yra
kovotojų ideologinis priešas. Smurtą taip pat provokuoja Rusijos
saugumo pajėgų griežtos rankos politika. Milicija kaltinama dėl
daugelio žmonių nužudymo, pagrobimo arba sumušimo Šiaurės
Kaukaze, o tokie incidentai kursto vietos gyventojų pyktį ir gausina
islamistų kovotojų gretas.
Neramumai Šiaurės Kaukaze - rimtas iššūkis Kremliui, kuriam
svarbus tą regioną kertančių tranzitinių energetikos išteklių
magistralių saugumas. Tie neramumai taip pat kursto separatizmą
šalyje, kuriose teritorija driekiasi nuo Baltijos jūros iki Ramiojo
vandenyno ir kurioje gyvena įvairių etninių grupių žmonės.
V.Putinas, kuris įtvirtino savo valdžią 1999 metais, pradėjęs
karą, per kurį buvo siekiama sutriuškinti čečėnų separatistus,
sakė, kad atsakingieji už sprogdinimus Maskvos metropolitene turi
būti „išgramdyti iš kanalizacijos dugno“.
Kremlius jau buvo paskelbęs pergalę su čečėnų separatistais,
tačiau analitikai sako, kad pastarųjų susišaudymų ir sprogdinimų
banga akivaizdžiai rodo, jog Maskva nesugebėjo pažaboti vėl
bundančio sukilėlių judėjimo.
Vietos lyderiai sako, kad ekstremizmą kursto beviltiškas skurdas
Šiaurės Kaukaze, kovos tarp vietos klanų, įsišaknijusi korupcija,
islamizmas ir teisėsaugos bei saugumo struktūrų geležinio
kumščio politika.
„Tai skaudus smūgis Putinui, - sakė Vašingtone įsikūrusio
Džeimstauno fondo pirmininkas Glenas Howardas,
kalbėdamas apie D.Umarovo vaizdo pranešimą. - Putinui dėl to labai
apmaudu, nes jis visą savo karjerą sukūrė ant pažadų su
šaknimis išrauti terorizmą“.
„Tai reiškia, kad po dešimtmetį trukusio karo čečėnų
pasipriešinimas vis dar gali smogti Rusijos sostinės širdyje ir
išprovokuoti baimę bei sąmyšį tarp Rusijos gyventojų“, - sakė
jis.
Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų
centro vienoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai Šiaurės Kaukaze per
smurto išpuolius žuvo 916 žmonių, o 2008 metais - 586. Kita
stebėsenos organizacija „Kavkazkij uzel“ (Kaukazo mazgas), pranešė,
kad pernai tame regione įvykdytos 172 teroro atakos, per kurias
Čečėnijoje žuvo 280, Ingušijoje - 319, o Dagestane - 263
žmonės.