Per incidentą, kuris įvyko trečiadienį vėlai vakare Kordobos
mieste, buvo suimti du turistai, o vienas policininkas ir katedros
apsaugininkas buvo lengvai sužeisti, sakė agentūrai „Associated
Press“ nacionalinės policijos atstovė Rosa Ortiz (Rosa Ortis).
Kordoboje po maurų įsiveržimo į Ispaniją VIII amžiuje buvo
pastatyta Didžioji mečetė. Apskritai, Kordoba vadinamas trijų
kultūrų miestu, kuriame viduramžiais taikiai gyveno musulmonai,
žydai ir krikščionys.
Mečetė tapo krikščionių katedra 1236 metais, kai miestą iš
maurų išvadavo karalius Ferdinandas III. Nuo tų laikų, katedroje
musulmonams draudžiama, išskyrus retus atvejus, atlikti savo
religines apeigas.
Lig šiol išliko pirminės mečetės raudonai balti skliautai,
marmuro kolonos. Šį pastatą UNESCO 1984 metais paskelbė Pasaulio
paveldo objektu, kuris yra mielai lankomas turistų.
Pasak R.Ortriz, trečiadienį į bažnyčią įėjo apie 120
musulmonų turistų, keli jų - šeši ar septyni - ėmė melstis.
Apsauga paragino juos liautis, bet grupelė susikivirčijo su jais,
buvo iškviesta policija.
Du užsispyrėliai vis tiek toliau meldėsi, pasipriešino
pareigūnams ir buvo areštuoti už nepaklusimą teisėsaugos
pareigūnams, sakė R.Ortiz ir pridūrė, jog tai buvo jaunuoliai
19-23 metų amžiaus.
Pasak Kordobos vyskupijos, minima grupė veikė suderintai ir
agresyviai, bet R.Ortiz neigė tai buvus.
Ispanijos musulmonų lyderis Mansuras Escudero sakė seniai prašęs Katalikų Bažnyčios leisti
musulmonams čia melstis, bet vyskupija nesutikusi.
Per pastaruosius keliasdešimt metų būta ir išimčių -
paprašius karaliui Juanui Carlosui, Saudo Arabijos
karališkosios šeimos nariams buvo leista melstis mečetėje, sakė
Ispanijos islamo komisijos pirmininkas M.Escudero.
Beje, oficialiai ši šventykla vadinama „Mezquita Catedral de
Cordoba“ (mečetė katedra). Tačiau M.Escudero nuomone, ją reikėtų
vadinti buvusia mečete katedra, „arba tiesiog katedra“. „Jeigu tai
nėra mečetė, negalima jos vadinti mečete“, - pabrėžė jis.