Praėjus 3 dienoms po 39 žmonių gyvybę pasiglemžusių Maskvos metro sprogimų sostinės milicijos viršininkas Vladimiras Kolokolcevas pareiškė, kad patrulių skaičius metro padidintas maždaug tris kartus.
Visame mieste pradėtos tikrinti atvykėlių, ypač išeivių iš Kaukazo, sambūrių vietos. Išskirtinis dėmesys skiriamas viešbučiams, bendrabučiams, turgavietėms bei stambiems transporto mazgams.
O Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas išleido įsaką „Dėl kompleksinės gyventojų saugumo transporte sistemos sukūrimo“.
Tuo metu Šiaurės Kaukaze, Dagestano respublikos Kizliaro mieste, susisprogdino dar du mirtininkai.
Be pačių teroristų, žuvo dvylika žmonių, dauguma jų – milicijos ir tardymo organų darbuotojai.
Mažiau nei po paros, kelios valandos prieš netikėtą D.Medvedevo apsilankymą Dagestano sostinėje Machačkaloje, nugriaudėjo dar vienas sprogimas. Vakariniame Chasaviurto rajone sprogus automobiliui žuvo du jame buvę žmonės.
Nori ypatingosios padėties?
Kalbėdamas apie išpuolį Kizliare Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pareiškė, kad tai – „ta pati gauja“, kuri veikė ir Maskvoje. Ir pridūrė, kad priešintis terorizmui privalo ne tik specialiosios tarnybos. Esą būtinos „visų valstybinių žinybų pastangos, nepriekaištinga teisinė bazė ir techninis jėgos struktūrų aprūpinimas“.
Šūkis buvo tuoj pat pasigautas: „Teisėsaugos organai privalo maksimaliai sustiprinti operatyvinį paieškų darbą potencialiai pavojinguose Rusijos rajonuose.
Reikia kelti klausimą apie ypatingosios padėties įvedimą dalyje Rusijos Federacijos, nes tokia teisinė tvarka suteikia galimybę patikrinti, atlikti kratas, poėmius ir stebėti asmenis, kurie verti specialiųjų tarnybų dėmesio“, – pareiškė Valstybės Dūmos Saugumo komiteto narys milicijos pulkininkas Aleksandras Kulikovas.
Tad į pirmąjį planą ir vėl iškeliamas šūkis „Visa valdžia KGB!“. Nors čekistai ir be jo dabar dominuoja daugumoje šalies valdžios organų.
Spaudimas atsisakyti reformų
Karinių politologų asociacijos ekspertas Aleksandras Perendžijevas ta proga priminė, kad D.Medvedevo paskelbtas kursas modernizuoti visuomeninį gyvenimą, diegti liberalias vertybes politiniame procese sulaukė nevienareikšmiško įvertinimo.
Tokie prezidento siekiai nepatiko daliai politinio elito atstovų, tarp jų ir aukštiems Vidaus reikalų ministerijos bei Federalinės saugumo tarnybos (FST) valdininkams.
Prasidėję masiniai aukštų Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų atleidimai rodo, kad pertvarka laukia kitos ypatingos specialiosios tarnybos – FST.
„Todėl teroristiniai aktai Maskvoje nukreipti prieš aukščiausią Rusijos vadovybę su D.Medvedevu priešakyje. Norima priversti jį sugriežtinti savo politiką šalies gyventojų atžvilgiu ir sustabdyti modernizacijos ir inovatyvaus vystymosi kursą.
Svarbiausia yra sustabdyti Vidaus reikalų ministerijos reformą ir neduoti galimybės atlikti pertvarkymų FST“, – mano A.Perendžijevas.
Ši versija dabar gana populiari Maskvoje. Jai pritaria net dabartiniam režimui lojalus Rusijos islamo komiteto pirmininkas Geidaras Džemalis.
Analizuodamas pirmadienio sprogimus Maskvoje G.Džemalis sakė: „Manau, padėtis – sudėtingesnė. Tokios rūšies operacijų negali įvykdyti mėgėjai, atsitiktiniai žmonės, bukagalviai.
Surasti vykdytojų galima visada. Juo labiau kad žmonių grobimus ir žmogžudystes Šiaurės Kaukaze įvykdo ta „žmogiškoji medžiaga“, kurią paskui galima panaudoti veikti aklai.
Bet kad ją būtų galima panaudoti, būtinas aukštas infrastruktūros organizacijos laipsnis. Tai yra tai, ką moka tiktai profesionalai...“
Saugūs net atsipalaidavę
Vienu klausimu dabar sutinka įvairiausių krypčių ir pažiūrų Rusijos politikai – vertindami labai blogą šalies specialiųjų tarnybų darbą kovos su terorizmu fronte.
„Specialiosios tarnybos atsipalaidavo, o jų ramybės rezultatu tapo tragedija Maskvoje“, – po teroristinio akto metro buvo priverstas pripažinti netgi į atsargą išėjęs KGB pulkininkas, Valstybės Dūmos Saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Genadijus Gudkovas.
Atsipalaidavo tikrai negalėdamos skųstis pinigų stoka. Bet ar Rusijoje gyventi tapo saugiau?
„Rusijoje nebus pradėta gyventi saugiau, kol valdžia saugo save, o ne gyventojus, kol teisėsaugos organai savo darbą suvokia kaip verslą ir kol politinio kurso esmė – neleisti piliečiams kištis į šalies valdymą.
Vyraujant tokioms nuostatoms valstybė ir visuomenė negali susitelkti kovai su terorizmu, nes gyvena skirtinguose pasauliuose“, – laikraštyje „Vremia novostei“ rašė vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Semionas Novoprudskis.
Jo nuomone, viena pagrindinių bėdų dabartinėje Rusijoje – jėgos struktūrų įsitikinimas, kad net labiausiai pasipiktinimą keliantys terorizmo proveržiai nesibaigs jų atsistatydinimu.
„Juo labiau kad yra bendras politinis kontekstas, kuris neleidžia veiksmingiau priešintis terorizmo grėsmei: valdžios sistema Rusijoje „įkalinta“ į neterminuotą pareigų, statuso, įtakos ir esamo elito verslo pozicijų išsaugojimą“, – rašė S.Novoprudskis.
Teroro atakų tik daugėja
Opozicijos politikas Borisas Nemcovas savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad dabartinis terorizmo proveržis rodo visišką „putiniškos politikos“ žlugimą Kaukaze ir apskritai vidaus politikoje.
B.Nemcovas primena, kad dar prieš 11 metų, kai V.Putinas pirmą kartą balotiravosi į Rusijos prezidento postą ir Maskvoje buvo susprogdinti du daugiaaukščiai gyvenamieji namai, jis pažadėjo „skandinti teroristus išvietėje“. Tai jam padėjo tapti prezidentu.
Tačiau, užuot kovojęs su teroristais, V.Putinas pradėjo kovą prieš rusų teises ir laisves.
Po kito didelio teroristinio akto „Nord-Ost“ miuzikle Maskvoje 2002-aisiais buvo sunaikinta nepriklausoma televizija.
O po 2004 metų teroristinio akto Beslane buvo panaikinti gubernatorių rinkimai ir rinkimai į Valstybės Dūmą vienmandatėse apygardose.
„Kiekvienas įvykęs teroristinis aktas tik padeda stiprinti asmeninę V.Putino valdžią ir politinę monopoliją, įvedama dar didesnė cenzūra, dar didesnis opozicijos spaudimas.
Tačiau kai 2000 metais V.Putinas pradėjo vadovauti Rusijai, šalyje buvo įvykdyti 135 teroristiniai aktai.
Tuo tarpu 2008 metais, kai baigėsi dvi jo kadencijos prezidento poste, teroristinių aktų jau buvo 576.
2009 metais – 876 teroristiniai aktai. Maskvoje jų nebuvo, dėl to niekas nekreipė išskirtinio dėmesio. Tačiau Dagestane, Ingušijoje, Karačiajų Čerkesijoje kasdien buvo sprogdinama ir žudoma“, – pažymėjo B.Nemcovas.
Sprogimai griaudi ir dabar.
Iš pirmų lūpų
Energetikos politikos instituto prezidentas Vladimiras Milovas:
„Federalinio biudžeto išlaidos saugumui ir teisėsaugos veiklai nuo 2,8 mlrd. JAV dolerių 2000 metais išaugo iki 31,3 mlrd. dolerių 2009-aisiais – nuo 1,5 iki 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Taigi išlaidos specialiosioms tarnyboms viršija išlaidas sveikatos apsaugai ir švietimui kartu sudėjus. O specialiųjų tarnybų darbuotojų, anksčiau dirbusių KGB, skaičius peršoko per 2 mln. ir gerokai viršija armijos kadrus. To nebuvo net sovietiniais laikais.“