Duodamas interviu dienraščiui „The New York Times“, B.Obama
sakė, kad gali padaryti išimčių dėl „išskirtinių (šalių),
tokių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja“, tačiau žadėjo pagrindinį
dėmesį skirti šalies nebranduolinių ginklų potencialui, taip pat
panaikinti nuo Šaltojo karo užsilikusias neaiškias nuostatas, kada
tokie ginklai gali būti panaudoti.
B.Obama savo strategiją pristatys antradienį, likus dviem
dienoms iki svarbios Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo
sutarties (START) pasirašymo su Rusija. Pagal tą sutartį planuojama
trečdaliu sumažinti ilgojo nuotolio raketų branduolinių kovinių
galvučių skaičių.
Kiek vėliau Vašingtone įvyks pasaulio viršūnių susitikimas,
kuriame bus svarstomi svarbūs branduolinės politikos klausimai.
Vienas aukštas JAV administracijos pareigūnas naujienų
agentūrai AFP nurodė, kad artėjantis naujos START sutarties
pasirašymas su Rusija, viršūnių susitikimas ir JAV branduolinės
strategijos peržiūra (Nuclear Posture Review, NPR) taps ženklu, jog
Vašingtonas „priima 21-ojo šimtmečio požiūrį į branduolinius
ginklus“.
„NPR dėmesys bus sutelktas į branduolinio terorizmo prevenciją
ir (branduolinių technologijų) platinimo (klausimus), taip pat į
branduolinių ginklų vaidmens mažinimą mūsų nacionalinėje
saugumo strategijoje, tuo pačiu metu išlaikant saugų ir veiksmingą
Jungtinių Valstijų bei mūsų sąjungininkų branduolinį
atgrasomąjį potencialą“, - pridūrė pareigūnas.
B.Obama, kuris branduolinių ginklų platinimo prevenciją laiko
vienu svarbiausių savo administracijos politikos užsienio
uždavinių, įpareigojo Jungtines Valstijas, kurios iki šiol yra
vienintelė karo metu atomines bombas panaudojusi šalis, palaipsniui
mažinti savo branduolį arsenalą.
„Branduolinės strategijos peržiūra sako labai aiškiai: jeigu
esate branduolinio ginklo neturinti valstybė, kuri laikosi
neplatinimo sutarties, jums taikomas mūsų neigiamas patikinimas, kad
mes nenaudosime prieš jus branduolinių ginklų, - prezidentas sakė
„The New York Times“. - Tai nereiškia, kad negalite įvykdyti
veiksmų, kurie sukeltų didelę grėsmę JAV nacionaliniam saugumui -
tada mums patiems reikėtų imtis veiksmų“.
„Be to, ketinu išsaugoti visus įrankius, reikalingus
užtikrinti, kad Amerikos žmonės būtų saugūs“, - pridūrė jis.
2009 balandį B.Obama Prahoje pasakė svarbią kalbą apie
pasaulį be branduolinių ginklų. Tačiau prezidentas pripažino, kad
nesitiki, jog ši vizija būtų įgyvendinta per jo gyvenimą.
Slaptas JAV branduolinės strategijos įvertinimas, kuris niekaip
nebaigiamas nuo 2002 metų, buvo dar kartą atidėtas dėl
akivaizdžių nesutarimų šalies administracijos viduje. Iš
pradžių to tyrimo išvadas planuota paskelbti praėjusių metų
gruodį..
„Visos šalys, kurios turi arba neturi branduolinių ginklų arba
siekia tapti branduolinių ginklų turinčiomis valstybėmis, manau,
turėtų labai aiškiai suvokti, koks mūsų požiūris ir kokia
mūsų strategija“, - B.Obama sakė „The New York Times“.
„Ir tikrai manau, kad žvelgiant į tokias išskirtines šalis
kaip Iranas arba Šiaurės Korėja, jos turėtų įžvelgti, jog per
pastaruosius pusantrų metų vykdėme vis didesnio, kuri jas vis
labiau izoliuos, kol jos veiks nesilaikys priimtų tarptautinių
normų“, - pridūrė JAV vadovas.
Balandžio 12-13 dienomis Vašingtone susirinksiantys pasaulio
lyderiai aptars branduolinio terorizmo prevencijos priemones, taip pat
priemones, kurios gali padėti apsaugoti jautrių branduolinių
medžiagų saugumą.
Tame susitikime dalyvaus Kinijos prezidentas Hu Jintao, spaudžiamas tarptautinės bendruomenės pritarti naujoms
sankcijoms Iranui, kuris atkakliai atsisako pažaboti savo įtartiną
branduolinę programą.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir
Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat dalyvaus toje
konferencijoje. Be to, tikimasi kad susitikime dalyvaus aukšto rango
pareigūnai, atstovaujantys branduolinį ginklą turinčioms
kaimynėms - Indijai ir Pakistanui.
JAV sako šiuo metu turinčios apie 2 200 branduolinių karinių
galvučių, o Rusija, kaip manoma - turi apie 3 tūkstančius.