49 metų buvusi karjeros diplomatė šioje buvusioje sovietinėje
respublikoje laikoma nuosaikia figūra, galinčia vesti derybas su
dažnai tarpusavyje nesutariančiomis opozicinėmis partijomis.
R.Otunbajeva, kuri puikiai moka anglų kalbą, anksčiau yra
dirbusi šalies ambasadore Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje
Britanijoje.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai šalies
prezidento postą užėmė Askaras Akajevas, ji vadovavo užsienio
reikalų ministerijai, tačiau vėliau tapo viena svarbiausių
veikėjų opoziciniame judėjime, kuris pakurstė 2005 metų
revoliuciją. Per šią revoliuciją buvo nuverstas A.Akajevas.
R.Otunbajeva yra išskirtinė asmenybė dar ir dėl to, kad
Centrinėje Azijoje beveik nėra aukštus postus užimančių moterų
politikių.
Liekna politikė juodais trumpais plaukais visuomet dailiai
apsirengusi ir dažnai ryši šilkines skaras tvirtai surištu mazgu.
Maskvos valstybiniame universitete baigusi filosofijos studijas,
R.Otunbajeva įsitraukė į politiką ir ėmė sparčiai kilti
karjeros laiptais Kirgizijos komunistų partijoje.
Pirmą kartą užsienio reikalų ministre ji buvo paskirta dar
tuomet, kai Kirgizija buvo viena iš Sovietų Sąjungos respublikų.
Dešimtajame dešimtmetyje, kai šalis jau tapo nepriklausoma,
R.Otunbajeva dar du kartus užėmė diplomatijos vadovės postą.
R.Otunbajeva, priešingai nei prezidentas Kurmanbekas Bakijevas,
palaiko glaudžius santykius su Kremliumi ir per savo pirmąją
spaudos konferenciją po to, kai tapo laikinąja šalies vadove,
padėkojo Maskvai už paramą.
Liberalių pažiūrų buvusi A.Akajevo sąjungininkė per 2003
metų Rožių revoliuciją Gruzijoje taip pat buvo Jungtinių Tautų
specialiosios misijos šioje šalyje vadovo pavaduotoja.
2004-aisiais R.Otunbajevos ir A.Akajevo keliai išsiskyrė ir ji
prisijungė prie opozicinio judėjimo, kurį sudarė buvę aukšti
šalies politinio isteblišmento pareigūnai.
Po metų, 2005-aisiais, R.Otunbajeva ketino balotiruotis į
šalies parlamentą, bet pareigūnai dėl formalių priežasčių
atsisakė įregistruoti jos kandidatūrą. Tame pačiame rajone
balotiravosi A.Akajevo dukra.
R.Otunbajevos partija „Ata-Žurt“ („Tėvynė“), kurios simboliu
tapo geltoni kaspinai, buvo viena pagrindinių opozicinių jėgų,
pakursčiusių 2005-ųjų neramumus, per kuriuos į valdžią atėjo
K.Bakijevas.
Prie šalies vairo stojus K.Bakijevui, ji kelis mėnesius laikinai
vadovavo Užsienio reikalų ministerijai, tačiau turėjo pasitraukti,
nes nesugebėjo užsitikrinti parlamento deputatų pritarimo jos
paskyrimui į šį postą.
Vėliau R.Otunbajeva tapo aršia K.Bakijevo kritike, tvirtindama,
kad jo vyriausybė tęsia ankstesnio valstybės vadovo korupcijos ir
nepotizmo tradicijas.
2007 metais pagal opozicinės Socialdemokratų partijos sąrašą
ji buvo išrinkta į parlamentą.
„Jie pagrobė mūsų revoliuciją!“ - sakė politikė šių metų
kovą interviu Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“.
Kirgizijoje manoma, kad R.Otunbajeva puoselėja ambicijas tapti
šalies prezidente. Neaišku, ar jai pavyks jas įgyvendinti, tačiau
šalies politinėje arenoje nėra daug jai savo autoritetu ir įtaka
prilygstančių varžovų.
