Prahoje B.Obama su D.Medvedevu pasirašė branduolinio nusiginklavimo sutartį (atnaujinta 17 val. 30 min., nuotraukos)

Vašingtonas ir Maskva šia sutartimi įsipareigoja per ateinančius septynerius metus savo branduolinių užtaisų skaičių sumažinti nuo 2 tūkst. 200 iki 1 tūkst. 500. Nešančiųjų sistemų - raketų, povandeninių laivų ir lėktuvų skaičius bus sumažintas perpus - iki 800 kiekvienoje šalyje.

Šalių vadovai naują susitarimą, pakeisiantį 1991 metų Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį (Strategic Arms Reduction Treaty - START), kuri nustojo galioti praeitą gruodį, pasirašė mieste, kuriame B.Obama prieš metus pasakytoje svarbioje kalboje pasisakė už pasaulį be branduolinių ginklų.

Prieš pasirašymo ceremoniją surengtame dvišaliame susitikime B.Obama ir D.Medvedevas aptarė Irano problemą, sukilimą Kirgizijoje bei JAV planus dėl priešraketinės gynybos skydo Europoje.

Pasirašymo ceremonija įvyko Prahos pilyje. Po ceremonijos valstybių vadovai surengė bendrą spaudos konferenciją.

Praha šiai sutarčiai pasirašyti pasirinkta neatsitiktinai: B.Obama pernai balandį Čekijos sostinėje pasakytoje kalboje paragino pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, tačiau pripažino, jog iki jo gyvenimo pabaigos šis tikslas tikriausiai nebus pasiektas.

B.Obama derybas dėl START turinčios pakeisti sutarties laiko savo pastangų „perkrauti“ įtemptus JAV ir Rusijos santykius centriniu elementu.

Su B.Obama JAV ambasadoje Prahoje taip pat susitiks Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, Lenkijos, Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerai bei Estijos, Latvijos ir Rumunijos prezidentai. Čekijai turėtų atstovauti ir premjeras, ir prezidentas.

Lietuvoje prieštaringų vertinimų sulaukė žinia, kad kvietimą į Prahą gavusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vietoj savęs delegavo ministrą pirmininką.

Prezidentė vakar sakė, kad vakarienė jai per menka proga važiuoti į Prahą.

"Ten nieko nebus sprendžiama",- taip pezidentė D.Grybauskaitė vakar paaiškino, kodėl šiandien nevyks į Prahą susitikti su JAV vadovu B.Obama.

Lietuvos premjeras toks menkas pareigūnas, jog nieko valstybėje jau nebesprendžia?

JAV prezidentas Barackas Obama  ketvirtadienį pareiškė, kad naujoji sutartis su Rusija dėl strateginės puolamosios ginkluotės (START) atveria erdvę tolesniam abiejų šalių branduolinių arsenalų mažinimui.

JAV lyderis sakė taip pat susitaręs su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu išplėsti diskusijas dėl priešraketinės gynybos, taip pat sieksiantis dialogo su Maskva dėl bendradarbiavimo šioje srityje.

B.Obama branduolinių ginklų patekimą į kitas valstybes vadino nepriimtina pasaulio saugumo rizika, kuri galėtų sukelti įvairias ginklavimosi lenktynes Artimuosiuose Rytuose bei Rytų Azijoje.

B.Obama pareiškė, kad ketvirtadienį pasirašius naują sutartį dėl strateginės puolamosios ginkluotės (SPG) mažinimo buvo sustabdytas Rusijos ir JAV santykių „dreifas“, taip pat nurodė, kad abi šalys tariasi dėl griežtesnių sankcijų Iranui.

„Kartu mes sustabdėme tą dreifą“, - B.Obama sakė po to, kai kartu su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu pasirašė dokumentą, pagal kurį abiejų šalių branduoliniai arsenalai bus sumažinti beveik trečdaliu.

„Mes bendradarbiaujame Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kad būtų priimtos griežtos sankcijos Iranui. Mes netoleruosime veiksmų, kurie pažeidžia NPT“, - pridūrė JAV vadovas, kalbėdamas apie Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (Nuclear Non- Proliferation Treaty). JAV primygtinai reikalaus, kad JT Saugumo Taryba dar šį pavasarį priimtų „protingas ir stiprias“ sankcijas Iranui, pareiškė Jungtinių Valstijų prezidentas B.Obama.

„Mes labai primygtinai reikalausime, kad protingos ir stiprios sankcijos būtų priimtos Jungtinėse Tautose kaip stiprus signalas Iranui ir kitoms šalims, kad tai - klausimas, į kurį tarptautinė bendrija labai rimtai žiūri“, - pareiškė B.Obama ketvirtadienį spaudos konferencijoje Prahoje.

B.Obama taip pat pažymėjo, jog strateginės puolamosios ginkluotės sutarties pasirašymas - tai „signalas Iranui, kad Rusija ir JAV vykdo savo įsipareigojimus dėl neplatinimo“.

„Mes siunčiame signalą, kad mes pasirengę vykdyti savo įsipareigojimus, ir neprašome kitų šalių daryti kažką kita. Mes raginame laikytis tų kelio taisyklių, kurios bus parengtos tarptautiniu mastu“, - sakė JAV prezidentas.

D.Medvedevas: "Nauja sutartis dėl SPG sudarys saugesnes sąlygas gyvenimui visame pasaulyje"

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad naujos sutarties dėl strateginės puolamosios ginkluotės (START) pasirašymas atvers naują abiejų šalių bendradarbiavimo puslapį.

„Prahoje įvyko iš tikrųjų istorinis įvykis“, - pareiškė D.Medvedevas ketvirtadienį Prahoje po SPG sutarties pasirašymo.

Pasak jo, šis dokumentas „atvers naują mūsų šalių bendradarbiavimo puslapį ir sudarys saugesnes sąlygas gyvenimui visame pasaulyje“.

D.Medvedevas padėkojo JAV prezidentui Barackui Obamai  „už sėkmingą bendradarbiavimą šiame labai nelengvame reikale ir tuos protingus kompromisus, kurie buvo pasiekti dirbant mūsų komandoms“. Rusijos ir JAV interesai subalansuoti naujoje strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartyje, pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

„Mes turime dokumentą, kuris visiškai išlaiko Rusijos ir JAV interesų pusiausvyrą“, - sakė Rusijos valstybės vadovas ketvirtadienį Prahoje po naujos sutarties pasirašymo.

Pasak prezidento, „svarbiausia, kad čia nėra išlošusiųjų ir pralošusiųjų“.

„Aš manau, kad šitai visiškai apibūdina tai, kas dabar padaryta. Laimėjo abi šalys, kurios sustiprino savo saugumą, o drauge su mumis laimėjo visa pasaulio bendrija“, - pabrėžė D.Medvedevas.

Naujos JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės mažinimo sutarties pasirašymas ketvirtadienį taps paspirtimi Maskvos siekiui atkurti prarastą įtaką pasaulyje ir atgauti „lygiavertiškumą“ su Vašingtonu, sako apžvalgininkai.

Prieš Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui ir JAV vadovui Barackui Obamai pasirašant tą dokumentą Prahoje buvo prisiminti Šaltojo karo laikai, kai pasaulis įdėmiai stebėjo Sovietų Sąjungos ir JAV lyderių derybas dėl branduolinės ginkluotės apribojimų.

Pasak analitikų, Rusija ilgisi tų laikų. Tačiau subyrėjus komunistinei imperijai, Maskva susidūrė su didelėmis vidinėmis problemomis, tokiomis kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas ir sukilėlių veikla Šiaurės Kaukaze.

Įtemptose derybose Rusijos diplomatai kovojo dėl kiekvienos pastraipos sutartyje, kuri turi atspindėti Rusijos ir JAV lygybės principą, sako Jevgenijus Volkas, vadovaujantis Vašingtone įsikūrusios organizacijos „Heritage Foundation“ Maskvos padaliniui.

„Tai buvo vienas pagrindinių Kremliaus tikslų derybose dėl šios sutarties. Jam pavyko pasiekti, kad JAV pripažintų Rusiją lygiaverte partnere derybose dėl branduolinio nusiginklavimo“, - J.Volkas aiškino naujienų agentūrai AFP.

Ekspertas pridūrė, kad Maskvos politiniai lyderiai daugelį praėjusiame dešimtmetyje pasirašytų sutarčių su Vašingtonu laiko nepalankiomis Rusijai. Viena iš jų - 1991 metais pasirašyta Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartis (START), kurią turėtų pakeisti Prahoje pasirašytas dokumentas.

Pagal START sąlygas, JAV inspektoriai nuolat budi pagrindinėje Rusijos raketų gamykloje Votkinske, esančiame už maždaug 580 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos. Tačiau iš panašių Jungtinių Valstijų įmonių Rusija savo stebėtojus atšaukė 2001 metais.

Nuo to laiko JAV inspektorių buvimas Maskvai kėlė nepasitenkinimą, kol šie galiausiai išvyko iš Votkinsko likus kelioms valandoms iki START galiojimo pabaigos praeitą gruodį.

D.Medvedevo vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Sergejus Prichodka praėjusį penktadienį sakė, kad pagal naują sutartį JAV nebegalės siųsti savo inspektorių į Votkinską.

Rusijos pareigūnai taip pat sakė, kad naujoji sutartis iš dalies išsklaidys jų nerimą dėl JAV priešraketinės gynybos planų, kurie pastaruoju metu buvo viena iš pagrindinių trinties tarp Vašingtono ir Maskvos priežasčių.

Maskva argumentuoja, kad Vašingtonui įgyvendinus priešraketinės gynybos planus Jungtinės Valstijos gali susikurti neįveikiamą skydą, kuris leistų suduoti pirmąjį smūgį Rusijai, nesibaiminant atsako.

Priešraketinės gynybos sistemos buvo uždraustos pagal 1972 metais priimtą Priešraketinės gynybos apribojimo sutartį (Anti- Ballistic Missile, ABM), tačiau ankstesnis JAV prezidentas George'as W.Bushas vienašališkai pasitraukė iš šios sutarties 2001 metais ir pradėjo kurti planus dislokuoti priešraketinio skydo elementus Rytų Europoje.

Maskva tikėjosi į naująją sutartį įtraukti priešraketinės gynybos apribojimus, tačiau galiausiai buvo pasiektas kompromisinis sprendimas: Vašingtonas pripažino, jog yra ryšys tarp strateginės puolamosios ir strateginės gynybinės ginkluotės sistemų.

Kremlius sveikino šią nuostatą, tačiau Rusijos ir JAV pareigūnai sakė, kad nauja sutartis neužkirs kelio Vašingtonui kurti naujas priešraketinės gynybos sistemas.

„Tai didelis propagandinis Rusijos pralaimėjimas, nes jis labai sureikšmino priešraketinės gynybos klausimą per derybas“, - gynybos analitikas Aleksandras Golcas praeitą savaitę rašė dienraštyje „The Moscow Times“.

Jis nurodė, kad Rusijai taip pat nepavyko priversti JAV derybininkų sutikti su kai kuriais kitais reikalavimais - pavyzdžiui, labiau sumažinti branduolinių galvučių nešėjų skaičių.

„Maskva pakluso praktiškai visiems JAV reikalavimams“, - rašo A.Golcas.

Tačiau tikėtina, jog svarbiau yra tai, kad Rusija pademonstravo save kaip lygiavertę Jungtinių Valstijų partnerę, B.Obamai siekiant įgyvendinti ambicingus nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo planus.

„Pasaulyje nėra jokios kitos šalies, su kuria Jungtinės Valstijos pasirašytų sutartį, pagrįstą visiška interesų lygybe“, - sakė Fiodoras Lukjanovas, žurnalo „Russia in Global Affairs“ vyriausiasis redaktorius.

„Žvelgiant šiuo kampu, neabejotina, kad naujoji sutartis bus labai svarbi Rusijai“, - F.Lukjanovas sakė AFP.