JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį
Čekijos sostinėje pasirašė su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu
svarbią branduolinių arsenalų mažinimo sutartį, o vėliau
dalyvavo vakarienėje su vienuolikos Europos šalių ir vyriausybių
vadovų.
Į tą vakarienę buvo pakviesti Bulgarijos, Kroatija, Čekijos,
Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos,
Slovakijos ir Slovėnijos lyderiai, tačiau kvietimo negavo nei vienas
svarbus ES pareigūnas - nei naujoji Bendrijos išorės politikos
vadovė Catherine Ashton, nei naujasis 27 šalių
bloko prezidentas Hermanas Van Rompuy.
Baltieji Rūmai pareiškė, kad ta vakarienė B.Obamai turėjo
padėti suprasti buvusių komunistinių šalių ir Sovietų Sąjungos
respublikų „unikalią perspektyvą“ dėl saugumo klausimų Europoje.
Šis susitikimas buvo surengtas rytinėms ES šalims išreiškus
nerimą, kad JAV laiko prioritetu ryšių su Maskva stiprinimą,
tačiau atsisako ankstesnių planų įkurti naujas karines bazes
Lenkijoje ir Čekijoje.
Anksčiau B.Obama atšaukė JAV ir ES viršūnių susitikimą,
kuris gegužę turėjo įvykti Madride. JAV ir Bendrijos pareigūnai
vėliau pareiškė, kad ateityje tokie susitikimai nebebus rengiami
reguliariai, o tik tada, kai abi pusės „jaus, kad tokio (susitikimo)
reikia“.
JAV vadovo sprendimas nevažiuoti į Madridą privertė nepatogiai
pasijusti šiuo metu ES pirmininkaujančią Ispaniją, taip pat
iškėlė klausimų, ar Vašingtonas tebelaiko Bendriją svarbia
pasaulio politikos žaidėja.
Europos Komisija ketvirtadienį paskelbtame oficialiame pranešime
Prahoje įvykusios vakarienės nesureikšmino.
„Tarp JAV ir ES šalių palaikomi reguliarūs kontaktai, o mes
nenorime į visus juos kištis arba būti kviečiami į visus tokius
susitikimus, todėl mums ši informacija tikrai neatrodo neigiama“, -
sakė vienas Komisijos atstovas.
„EUobserver“ paklausus, ar renginys Prahoje gali būti laikomas
dar vienu diplomatiniu antausiu Europos Sąjungai, vienas JAV
diplomatas atsakė: „Tiek prezidentas, tiek valstybės sekretorė
kalbėjo apie didelę ES svarbą Jungtinėms Valstijoms. Mes
nemėginame pridėti arba atimti iš vieno ryšio, tuo pačiu
palaikydami kitą“.
Tačiau pastaruosius įvykius Bendrijos sostinėje teigiamai
vertina ne visi.
„Tuo metu, kai Europos Sąjunga stengiasi formuotis savo išorės
politikos struktūras, kad šios įgytų didesnę įtaką pasauliniame
lygmenyje, šis susitikimas yra dvigubas pralaimėjimas tiek ES
šalims, dalyvavusioms toje viršūnių vakarienėje, tiek Europos
Sąjungai“, - sakė Europos Parlamento liberalų frakcijos lyderis ir
buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas.
„Ši vakarienė dar kartą pabrėžia faktą, kad Europos
Sąjungai reikia paversti tikrove bendrą išorės politiką, kad
prezidentas Obama žinotų, kam skambinti arba ką kviesti
vakarienės“, - pridūrė jis.
Kitas įtakingas ES diplomatas „EUobserver“ sakė: „Jis (Obama)
nevažiuoja į Madridą. Dabar sulaukėme šio formato Prahoje. Iš
tikrųjų galima užduoti kai kurių klausimų (apie B.Obamos
įsipareigojimus Bendrijai)“.