Per Kirgiziją nuvilnijusi riaušių banga iš posto išvertė
prezidentą Kurmanbeką Bakijevą, o laikinąja šalies vadove tapo
tvirta Kremliaus partnere laikoma Roza Otunbajeva, su kuria telefonu
ketvirtadienį kalbėjosi Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras
Putinas.
Kita vertus, JAV ir Europos Sąjunga (ES), kurioms itin svarbus
priėjimas prie netoli Biškeko esančio oro uosto, kur šiuo metu
veikia amerikiečių oro pajėgų bazė, pačios susilpnino savo
pozicijas, kai pro pirštus žiūrėjo į vis labiau autoritarinį
K.Bakijevo valdymą ir tylėjo, sakė Kolumbijos universiteto Niujorke
profesorius Alexanderas Cooley.
„Šiandien JAV ir ES yra didžiosios pralaimėtojos. Jos abi
vardan šalies stabilumo išsaugojimo liovėsi kritikuoti K.Bakijevo
politiką ir korumpuotą valdymą“, - sakė jis.
Tarp Maskvos ir Vašingtono jau ne vienerius metus vyksta
užslėpta kova dėl Manaso, kuriame veikia amerikiečių oro pajėgų
bazė. Per ją kiekvieną mėnesį į Afganistaną ir iš jo
skraidinami dešimtys tūkstančių koalicinių pajėgų karių.
Jungtinės Valstijos naudotis Manaso oro uostu pradėjo
2001-aisiais, praėjus dviem mėnesiams po teroristinių išpuolių
Vašingtone ir Niujorke, ir jis tapo viena svarbiausių Afganistane
dislokuotų karių aprūpinimo maršruto grandžių.
Pernai Kirgizija paskelbė, kad JAV pajėgos turės palikti
Manasą, šį savo sprendimą aiškindama pagerėjusia saugumo
padėtimi Afganistane ir Biškeko nepasitenkinimu komercinėmis
susitarimo sąlygomis.
Apie tai buvo pranešta netrukus po to, kai Rusija pažadėjo
skirti Kirgizijai 2 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos ir
paskolų paketą. JAV pareigūnai užsiminė, kad su šiuo Biškeko
sprendimu veikiausiai susijusi Maskva, kurią neabejotinai erzina
amerikiečių kariškių buvimas regione, kurį ji laiko savo įtakos
zona.
Vėliau Kirgizijos vyriausybė pakeitė poziciją, kai
Vašingtonas sutiko mokėti beveik tris kartus didesnį metinį nuomos
mokestį, taip pat įsipareigojo skirti dešimtis milijonų JAV
dolerių oro uosto aukštelių ir sandėlių statybai bei naujiems
aeronavigaciniams įrenginiams įsigyti.
Šį Biškeko žingsnį nemažai Rusijos vyriausybės pareigūnų
įvertino kaip antausį Maskvai.
Santykiai tarp buvusių sąjungininkių pastaraisiais mėnesiais
dar labiau pašlijo, kai Rusijos žiniasklaida supliekė vadinamosios
Tulpių revoliucijos Kirgizijoje, per kurią į valdžią atėjo
K.Bakijevas, penktųjų metinių iškilmes, o Biškekas į tai atsakė
protesto nota.
Nors Rusija neprisidėjo prie K.Bakijevo nuvertimo, jai bus kur
kas maloniau turėtų reikalų su R.Otunbajeva, kuri palaiko gerus
santykius su premjeru V.Putinu, sakė Aleksejus Malašenka iš Maskvos
Carnegie centro.
V.Putinas „žino Kirgizijos opozicijos poziciją. Roza ir jos
kolegos maždaug prieš mėnesį lankėsi Maskvoje“, sakė jis.
„Jie susitiko su kai kuriais žmonėmis iš (Kremliaus remiamos
politinės partijos) „Vieningoji Rusija“... ir visi Maskvoje žino,
koks yra bendras suvokimas apie Kirgizijos ir Rusijos santykius“, -
pridūrė A.Malašenka.
Dar vienas ženklas, liudijantis santykių atšilimą, yra per
pokalbį telefonu su R.Otunbajeva V.Putino pasiūlyta Rusijos
ekonominė pagalba Kirgizijai.
Kalnuota Kirgizija, esanti strategiškai svarbioje Kinijos,
Rusijos ir Pietvakarių Azijos sankirtoje, yra viena skurdžiausių
valstybių tarp šalių, kurios tapo nepriklausomos, kai 1991 metais
subyrėjo Sovietų Sąjunga.
Pasak profesoriaus A.Cooley, laikinoji Kirgizijos vadovybė dabar
veikiausiai nesiims skubiai keisti susitarimo su JAV dėl oro pajėgų
bazės Manase, tačiau toliau gerėjant santykiams su Maskva ir
atėjus naujai vyriausybei, pasikeitimai tikėtini.
„Per kelis ateinančius mėnesius veikiausiai bus arba nutraukti,
arba persvarstyti daug kontraktų ir mokėjimų, susijusių su bazės
veikla, ypač susitarimai dėl kuro“, - pridūrė jis.