Rusijoje sudužo Lenkijos prezidentą skraidinęs lėktuvas, žuvo visas Lenkijos politikos elitas (papildyta, nuotraukos, žuvusiųjų nuotraukos, 2 video)

Lėktuvas sudužo 10 val. 41 min. vietos (9 val. 41 min. Lietuvos) laiku prie Smolensko.

Liudininkų pasakojimai.

Smolensko regiono gubernatorius Sergejus Antufijevas sakė, kad tas lėktuvas kliudė medžių viršūnes, artėdamas prie oro uosto, esančio netoli Smolensko. Laineris nukrito, suskilo į kelias dalis ir užsidegė.

Rusijos televizijos tiesioginiuose reportažuose matomos miške išsibarsčiusios lėktuvo nuolaužos, o dalis jų tebeliepsnojo.

Patikslintais duomenimis lėktuvu skrido 96 žmonės, iš jų 88 - Lenkijos delegacijos nariai.

„Lėktuvas kliudė medžių viršūnes, nukrito ir perskilo į kelias dalis, - gubernatorius sakė telefonu iš Smolensko televizijai „Rossija-24“. - Likusių gyvų nėra“.

Lenkijos pareigūnai Varšuvoje patvirtino, kad L.Kaczynskis buvo tame lėktuve, o Rusijos televizijos transliavo anksčiau šeštadienį nufilmuotą reportažą, kuriam prezidentas ir jo žmona matomi lipantys į tą lainerį Varšuvoje.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nedelsiant paskyrė premjerą Vladimirą Putiną šios katastrofos tyrimo komisijos vadovu, o į įvykio vietą pasiuntė nepaprastųjų situacijų ministrą Sergejų Šoigu.

Naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi vienu Smolensko regiono administracijos šaltiniu, nurodė, kad katastrofos, per kurią žuvo visi tame lėktuve buvę asmenys, vietoje rasta vienas iš skrydžio duomenis ir pilotų pokalbius fiksuojančių aparatų.

„Lainerio kritimo vietoje rastas vienas iš borto savirašių prietaisų“, - sakė šaltinis.

Naujienų agentūra „RIA-Novosti“ pranešė, kad žemėtas oranžinės spalvos prietaisas, kuris buvo parodytas televizijos reportaže iš įvykio vietos, yra lėktuvo Tu-154 juodoji dėžė.

Tokiuose prietaisuose įrašyti duomenys dažnai padeda atkurti įvykių seką prieš lėktuvų katastrofas ir nustatyti jų priežastis.

Skrido į Katynę

Lėktuvas Tu-154, pagamintas 1990 metais, sudužo už kelių šimtų metrų nuo oro uosto „Severnyj“ tūpimo tako, pranešė naujienų agentūra ITAR-TASS, remdamasi įvykio vietoje dirbančių gelbėtojų informacija.

Šio lainerio juodosios dėžės kol kas nerastos, tačiau ekspertai jau dirba įvykio vietoje, nurodė ITAR-TASS.

L.Kaczynskis, kuris yra buvusio Lenkijos premjero Jaroslawo Kaczynskio brolis dvynys, skrido į Smolenską, netoli kurio esančiame memoriale turėjo vykti Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremonija.

Tame miške palaidoti daugelis iš maždaug 22 tūkst. Sovietų Sąjungos NKVD nužudytų lenkų karininkų, patekusių į nelaisvę Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai Sovietų Sąjunga, vadovaudomasi Molotovo-Ribentropo paktu, kartu su nacistine Vokietija užpuolė Lenkiją ir užgrobė didelę Lenkijos teritorijos dalį.

Ši lėktuvo katastrofa įvyko praėjus trims dienoms po to, kai V.Putinas ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kartu dalyvavo Katynės žudynių minėjimo ceremonijoje, vykusioje tame pačiame memoriale.

Tas V.Putino ir D.Tusko susitikimas laikomas svarbiu įtemptų Rusijos ir Lenkijos santykių atšilimo ženklu.

Liudininkai matė, kad lėktuvas kliudė medžius

Kaip rašo wyborcza.pl, netoli įvykio vietos viešbutyje gyvenę lenkai matė, kad medžius kliudė kairysis lėktuvo sparnas. Specialiosios tarnybos atvyko po kelių minučių. 

Šis oro uostas Smolenske yra karinės paskirties.

"Gazeta Wyborcza" korespondentas praneša, kad Katynėje visi jau laukė atvykstančios prezidento delegacijos, kai staiga buvo paskelbta, kad kažkas nutiko. Dar kurį laiką visi laukė patvirtinimo, kol vienas iš Lenkijos prezidentūros pareigūnų pranešė, kad įvyko didžiulė nelaimė. 

Vyko daug aukštų pareigūnų

Anksčiau buvo pranešta, kad Lenkijos prezidentas planuoja atvykti į Smolenską, kurio apylinkėse vyks Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimas.

Smolensko srities vidaus reikalų valdyba pranešė naujienų agentūrai „Interfax“, kad oro uostas „Severnyj“ buvo uždarytas dėl tiršto rūko, o to lainerio pilotui buvo pasiūlyta tūpti Minske arba Maskvoje, tačiau šis nusprendė tūpti Smolenske. Pasak kai kurių pranešimų, lėktuvas sudužo, ketvirtą kartą mėgindamas nutūpti.

Pasak P.Paszkowskio, lėktuvu be prezidento skrido Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas generolas Franciszekas Gagoras ir užsienio reikalų viceministras Andrzejus Kremeris.

Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, orlaivyje dar buvo paskutinis Lenkijos prezidentas tremtyje Ryszardas Kaczorowskis, Lenkijos seimo pirmininko pavaduotojas Jerzy Szmajdzinskis, Senato pirmininko pavaduotojas Krzysztofas Putra, Lenkijos tautos atminties instituto pirmininkas Januszas Kurtyka, Nacionalinio saugumo biuro viršininkas Aleksandras Szczygla, Lenkijos kariuomenės lauko vyskupas divizijos generolas Tadeuszas Ploskis, Lenkijos kariuomenės ortodoksų ordinaras arkivyskupas brigados generolas Mironas Chodakowskis, taip pat Lenkijos nacionalinio banko vadovas Slawomiras Skrzypekas.

Be to, tuo laineriu skrido įstatymų leidėjos Izabela Jaruga Nowacka ir Jolanta Szymanek-Deresz, valstybės sekretorius Pawelas Wypychas, prezidento kanceliarijos vadovas Wladyslawas Stasiakas, valstybės sekretoriaus pavaduotojas Mariuszas Handzlikas, Kovos ir kančių paminklų apsaugos tarybos sekretorius Andrzejus Przewoznikas, partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) deputatai Przemyslawas Gosiewskis ir Zbigniewas Wassermannas.

Pasak PiS frakcijos Seime atstovo Mariuszo Blaszczako, tame lėktuve nebuvo partijos pirmininko Jaroslawo Kaczynskio, kuris yra Lenkijos prezidento brolis dvynys, tačiau tikriausiai skrido PiS frakcijos pirmininkė Grazyna Gesicka .

L.Kaczynskis buvo užsiminęs, kad ketina siekti būti perrinktas antrai kadencijai ateinantį rudenį turėjusiuose vykti prezidento rinkimuose, nors oficialiai nebuvo to paskelbęs. Tikėtasi, kad jo pagrindinis varžovas bus dabartinis Seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis, kuris yra premjero Donldo Tusko valdančiosios Piliečių platformos partijos (PO) iškeltas kandidatas.

Pagal Lenkijos konstituciją, žuvus prezidentui jo pareigas automatiškai perėmė B.Komorowskis. Lėktuvu skrido Lenkijos parlamento, Vyriausybės nariai. Lenkijos spauda praneša, kad per katastrofą taip pat žuvo Lenkijos seimo vicemaršalas Jerzy Szmajdzinski, centrinio banko vadovas Slawomiras Skrzypekas, Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadas ir prezidento administracijos vadovas.

Vienas Lenkijos pilotų sako, kad katastrofos priežastis galėjo būti avarija arba žmogaus klaida.

Generalinis prokuroras Andrzej Seremet pavedė atlikti savo katastrofos tardymą, nepriklausomai nuo Rusijos veiksmų. Lenkijos URM kreipsis į Rusiją prašydama leidimo Lenkijos prokurorams patekti į katastrofos vietą bei apžiūrėti lėktuvo liekanų. 

Grupė Lenkijos prokurorų jau pasiruošusi vykti į Smolenską.

Delegacija vyko į 70-ųjų Katynės žudynių metinių minėjimo renginius. Juose turėjo dalyvauti apie 800 žmonių.

Katynės miške palaidoti daugelis iš maždaug 22 tūkst. Sovietų Sąjungos NKVD nužudytų lenkų karininkų, patekusių į nelaisvę Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai Sovietų Sąjunga pagal susitarimą su nacistine Vokietija užėmė kai kurias rytines Lenkijos teritorijas.

Ši lėktuvo katastrofa įvyko praėjus trims dienoms po to, kai V.Putinas ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kartu dalyvavo Katynės žudynių minėjimo ceremonijoje, vykusioje tame pačiame memoriale.

Tas V.Putino ir D.Tusko susitikimas buvo įvertintas kaip svarbus įtemptų Rusijos ir Lenkijos santykių atšilimo ženklas.

Tačiau pastaroji katastrofa gali vėl aptemdyti Lenkijos ir Rusijos santykius, juolab kad ji kelia aliuzijų su Katynės žudynėmis, nubrėžusiomis takoskyrą tarp Varšuvos ir Maskvos.

Rusija iki šiol nėra oficialiai atsiprašiusi dėl maždaug 22 tūkst. lenkų karininkų nužudymo, tačiau V.Putino sprendimas dalyvauti anksčiau šią savaitę vykusiame tų žudynių minėjimo ceremonijoje buvo laikomas svarbiu geros valios ženklu, siekiant abiejų šalių susitaikymo.

L.Kaczynskis - pirmasis žuvęs Lenkijos prezidentas

Rusijos televizija „Rossija-24“ rodė šimtus žmonių, susirinkusių miške prie Katynės memorialo. Daugelis jų laikė Lenkijos vėliavas, kai kurie verkė.

L.Kaczynskis tapo pirmuoju žuvusiu pareigas einančiu Lenkijos lyderiu po Lenkijos vyriausybei tremtyje vadovavusio generolo Wladyslawo Sikorskio tragiškos žūties per Antrąjį pasaulinį karą. Pažymėtina, kad 1943 metais W.Sikorskis žuvo, kai jį skraidinęs lėktuvas nukrito netoli Gibraltaro. Kai kurie ekspertai tą incidentą sieja su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis.

JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Philipas Crowley šeštadienį sakė: „Tai siaubinga tragedija Lenkijai, o mes reiškiame Lenkijos žmonėms kuo nuoširdžiausią užuojautą.“

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle pareiškė esantis „sukrėstas ir kupinas liūdesio“ dėl L.Kaczynskio žūties.

„Visi Vokietijos žmonės gedi kartu su mūsų kaimynais lenkais“, - G.Westerwelle sakė lankydamasis su vizitu Pietų Afrikos Respublikoje.

Nelaimė nesusijusi su oro uostu

Lėktuvo katastrofa nėra susijusi su Rusijos vakarinio Smolensko miesto oro uosto „Severnyj“ būkle, pareiškė vienas aukštas Rusijos kariškis.

„Oro uostas „Severnyj“ - pirmosios klasės, tad nemanau, kad ši katastrofa kaip nors su juo (oro uostu) susijusi“, - Rusijos oro pajėgų priešlėktuvinės gynybos vyriausiojo vado pavaduotojas generolas leitenantas Sergejus Razygrajevas šeštadienį sakė radijui „Echo Moskvy“.

Kariškis pabrėžė, kad „informacijos šiuo klausimu turima gana mažai, todėl kol kas per anksti daryti kokias nors išvadas“.

Prezidento lėktuvas Tu-154 buvo pagamintas mažiausiai prieš 20 metų. Lenkijos pareigūnai seniai diskutavo, kad šalies vadovus skraidinančių lėktuvų parką reikėtų atnaujinti, tačiau tai nebuvo atlikta pristigus lėšų.

Pasak skrydžių saugumo organizacijos „Aviation Safety Network“, iš viso yra sudužę 66 lėktuvai Tu-154, iš jų šeši - per pastaruosius penkerius metus. Rusijos oro bendrovė „Aeroflot“ neseniai atsisakė visų savo naudotų Tu-154.

Lenkijos vyriausybė sušaukė specialų posėdį

Žiniasklaida praneša, kad išgirdęs apie nelaimę Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas apsiverkė.

Lenkijos vyriausybė šeštadienį surengs nepaprastąjį posėdį dėl lėktuvo, kuriuo skrido šalies prezidentas, katastrofos Rusijoje netoli Smolensko, per kurią tikriausiai niekas neliko gyvas, sakoma vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. 

Lechas Aleksanderis Kaczynskis gimė 1949 m. birželio 18 d. Varšuvoje. Nuo 2005 m. gruodžio 23 d. Lenkijos Respublikos prezidentas.

1971 m. jis baigė Varšuvos universiteto Teisės fakultetą. 1979 m. teisės mokslų daktaras. 1990 m. teisės mokslų habilituotas daktaras. 1971–1997 m. Gdansko universiteto Darbo teisės katedros mokslinis bendradarbis. Nuo 1996 m. iki 1999 m. Gdansko universiteto profesorius. Nuo 1999 m. Varšuvos Kardinolo Stefano Wyszyńsko universiteto profesorius. Darbo teisės specialistas ir dėstytojas.

1962 m. kartu su savo broliu Jaroslawu vaidino vaikų filme "O dwóch takich, co ukradli księżyc" ("Dviese, pavogę mėnulį").

Politinę karjerą pradėjo 1977 metais, kai ėmė bendradarbiauti su opozicinio Darbininkų gynimo komiteto Intervencijų biuru.

2001 m. kartu su broliu Jaroslawu Lechas įkūrė Teisės ir teisingumo partiją. Buvo išrinktas šios partijos pirmininku. Nuo 2001 m. iki 2002 m. Seimo narys išrinktas pagal Teisės ir teisingumo sąrašą. Seimo Konstitucinės atsakomybės komisijos pirmininkas.

Nuo 2002 lapkričio 18 d. iki 2005 gruodžio 22 d. Varšuvos prezidentas (meras).

2005 m. buvo kandidatas Lenkijos Respublikos prezidento rinkimuose. I ture už jį balsavo 33,1 % rinkėjų. II ture buvo išrinktas Lenkijos Respublikos prezidentu. Už jį balsavo 54,04 % rinkėjų. Pareigas pradėjo eiti 2005 m. gruodžio 23 d.

Ketvirtadienį Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis viešėjo Lietuvoje ir susitiko su prezidente.

D.Grybauskaitė ir L.Kaczynskis svarstė Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio statybos perspektyvas. Šis dujotiekis sujungs iki šiol energetiškai izoliuotas Baltijos valstybes su Lenkijos dujų tiekimo ir perdavimo sistema.