Po šeštadienio rytą įvykusios tragedijos, kai per lėktuvo katastrofą Rusijoje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir kartu su juo skridusi delegacija, šiąnakt Lenkijos sostinę nušvies ne žibintai, o žvakės.
Varšuvoje temsta ir debesuota, karts nuo karto nukrinta lašai. Liūdesys ir miesto gyventojų veiduose. Pagrindinės Lenkijos sostinės gatvės pasidalijo vaidmenis. Marszałkowska ir Aleje Jerozolimskie gatvėse kaip ir kiekvieną šeštadienio popietę vyksta intensyvus eismas, veikia šviesoforai, važiuoja tramvajai.
Apie tai, kad įvyko kažkas baisaus, byloja tik nuleistos vėliavos su juoda juostele. Kai kur plėvesuoja tik juodos vėliavos. Žmonės ramūs, reto praeivio veide matosi šypsena. Juokauja tik vienas kitas prie baro lauke rūkantis užsienietis. Šalies premjero Donaldo Tusko oficialusis kreipimasis, kuriame raginama susikaupti ir melstis, regis, pasiekė visus.
Senamiestyje – žvakių kvapas
Tragedijos kvapas prasideda tik kitoje gatvėje - Nowy świat (lt. Naujasis pasaulis). Šalia kelių metrų aukščio geležinės palmės, stūksančios Šarlio de Golio sankryžoje, vienas didžiausių šalies dienraščių “Gazeta Wyborcza” ir “Metro” dalina specialius biuletenius, pavadintus “Polska w żałobie“ (lt. Lenkija gedi“). Jame visų žuvusiųjų pavardės ir svarbiausiai tragedijos faktai. Prie dalinančių laikraštį - žmonių eilė. Ne keli, o kelios dešimtys žmonių.
Būtent nuo palmės, kuri kartu su Kultūros rūmais vadinama viena iš Varšuvos simbolių, minios traukia tik viena linkme - Prezidentūros rūmų link.
Kelių parduotuvių vitrinuose dega žvakės, kabinamos vėliavos, barų televizoriai transliuoja šv. Mišias. Triukšmingiausia sostinės gatvė Nowy świat tyli ir susikaupusi kaip niekada. Iš čia trumpam nusuku į generolo Michalo Tokarzewskio-Karaszewiczo gatvę. Čia atsiveria vaizdas į nežinomo kario kapą. Aikštėje taip pat minios žmonių. Žvakės dega ir prie aikštės esančio maršalo Jozefo Pilsudskio paminklo, prie ministerijų, Seimo.
Neapsieita be politinių akcentų
Grįžtu į Nowy świat, kurį pereina į kitą gatvę - Krakowskie Przedmieście (lt. Krokuvos priemiestis). Būtent jos pradžioje stovi Prezidentūra.
Tūkstančiai žmonių. Laidotuvių kvapas. Gėlių yra tiek daug, kad jos tiesiog dedamos ant dangteliais neuždengtų degančių žvakių. Toks yra pirmasis vaizdas. Vidury minios sujudimas. Tarp gėlių matosi Lecho Kaczynskio portretai. Grupelė žmonių piktinasi, kad “Metro” savo specialiai išleistame priede pateikia visų žuvusiųjų vardus ir pavardes, bet nuotraukos publikuojamos tik dešiniosios pakraipos politikų. Po kitų pavardėmis – tiesiog juodas kvadratas. Leidinys masiškai dalinamas keliasdešimtyje senamiesčio vietų.
Lenkai vienas kitam persiunčia sms žinutes, ragindami ant balkonuose bei ant automobilių esančių antenų pakabinti juodas juosteles. Nacionaliniame radijuje “Jedynka” primenami ne tik tragedijos faktai, bet ir išsigelbėjusių istorijos.
Pavyzdžiui, vieno moderniausių miesto muziejaus (Varšuvos sukilimo muziejus) direktorius Janas Ołdakowski, kuris užleido vietą lėktuve kitiems, nes Katynėje su prezidentu jau lankėsi prieš keletą metų. “Norėjau, kad tą vietą pamatytų ir kiti žmonės, todėl galiausiai atsisakiau. Dabar man skambina kai kurie artimieji ir verkia išgirdę mano balsą, nes buvo tikri, kad skridau”, – sako jis.
Radijuje “RMF FM” kalbinamas prezidentienės asmeninio fotografo sūnus. Jo tėvui neliko vietos lėktuve ir jis nusprendė važiuoti automobiliu.
Krakowskie Przedmieście skamba nuo bažnyčios varpų ir policijos sirenų kaukimo, visur girdisi lenkiškai, itališkai, prancūziškai kalbančių žurnalistų, pristatančių savo šaliai Lenkiją ištikusią tragediją, balsai.