Nuo to laiko juo naudojosi Lenkijos vadovai Wojciechas Jaruzelskis, Lechas Walesa ir Aleksandras
Kwasniewskis.
Kaip pareiškė televizijos kanalo „Vesti-24“ tiesioginėje
laidoje Samaros gamyklos „Aviator“ generalinis direktorius Aleksejus
Gusevas, prezidento orlaivio kapitalinis remontas buvo atliktas 2009
metų gruodyje, ir jo mechaninės ir automatinės dalių būklė
negalėjo būti katastrofos priežastis.
„Kovo mėnesį L.Kaczynskio Tu-154 iš viso ore buvo 124 valandas
ir maždaug 50 kartų nutūpė“, - papasakojo A.Gusevas telefonu
Rusijos televizijos kanalui.
Nors neseniai buvo atliktas lėktuvo Nr.1 (formaliai 101)
kapitalinis remontas ir, iš visko sprendžiant, orlaivio būklė buvo
patenkinama, Lenkijoje ne kartą buvo raginama jį pakeisti.
Dar iki remonto, 2008 metų pabaigoje, L.Kaczynskiui ir Lenkijos
delegacijai teko atidėti išskridimą iš Mongolijos dėl vairinio
valdymo problemų.
„Kiekvienas skrydis susijęs su tam tikra rizika, bet prezidento
pareigos susijusios su labai didele rizika, todėl būtina skraidyti
nuolat“, - pareiškė tada Lenkijos lyderis.
Lenkijos žiniasklaida praneša, kad prezidento lėktuvų parkas
yra blogos būklės. 2009 metų rugsėjyje iš karto abu Tu-154 sugedo
ir valstybės vadovas buvo priverstas skristi į Niujorką reisiniu
lėktuvu.
Pagrindinės šeštadienio katastrofos prie Smolensko versijos yra
prastos oro sąlygos ir lakūno klaida. Beveik visos valstybinės
tarnybos, tiriančios avariją, sako, kad T-154 tūpė esant labai
tirštam rūkui.
Nedaug laiko iki L.Kaczynskio lėktuvo Smolensko Šiaurės oro
uoste turėjo nutūpti Il-76, kuriuo iš Maskvos skrido Federalinės
saugumo tarnybos (FST) darbuotojų grupė, praneša „Gazeta Wyborcza“.
FST lėktuvas du kartus mėgino nutūpti Smolenske, bet galiausiai
pasuko atgal į Vnukovo oro uostą.
Dėl blogo oro Lenkijos prezidento lėktuvo įgulai buvo siūloma
nutūpti Minske, taip pat Maskvoje. Tačiau buvo priimtas kitoks
sprendimas - skristi į paskirties punktą. Lėktuvas mėgino nutūpti
keturis kartus.
Per paskutinį mėginimą orlaivis tirštame rūke nusileido į
2,5 metrų aukštį virš žemės. Po to lakūnas vėl mėgino pakelti
lėktuvą, be greitis jau buvo smarkiai sumažėjęs, orlaivis
užkliuvo už medžių ir sudužo.
Pagal dar vieną versiją, kol lėktuvas darė ratus virš tūpimo
tako, jam galėjo baigtis degalai. Be to, lėktuvas nukrypo nuo kilimo
tako ne tik pagal aukštį, bet ir ne mažiau kaip 150 metrų pagal
plotį, papasakojo Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos
vadovas Sergejus Šoigu.
Dėl ko tai galėjo įvykti, NSM vadovas kol kas nepatikslino.