1. Wladyslawas Sikorskis, Lenkijos
vyriausybės tremtyje ministras pirmininkas.
Jis buvo Lenkijos vyriausybės tremtyje, veikusios po šalies
okupacijos 1939 metų rugsėjo- spalio mėnesiais, ministras
pirmininkas.
1941 metų liepos 30 dieną W.Sikorskis ir SSRS ambasadorius
Londone Ivanas Maiskis pasirašė sutartį atkurti SSRS ir Lenkijos
diplomatinius santykius.
Tačiau 1943 metų balandyje diplomatiniai santykiai su teisėtais
prieškarinės Lenkijos valdžios perėmėjais vėl buvo nutraukti -
dėl W.Sikorskio prašymo ištirti masinį Lenkijos karininkų
nužudymą Katynėje.
1943 metų liepą W.Sikorskis žuvo, kai jo lėktuvas, kuriame jis
buvo, nukrito į jūrą netrukus po pakilimo iš Gibraltaro.
Tikslios šios lėktuvo katastrofos priežastys iki šiol
galutinai nežinomos.
2. Ramonas Magsaysay, Filipinų
prezidentas.
Per Antrąjį pasaulinį karą R.Magsaysay kovėsi iš pradžių
JAV armijos gretose, o po to buvo vienas partizanų pajėgų vadų. Po
karo jis dalyvavo politikoje ir buvo išrinktas prezidentu 1953
metais.
R.Magsaysay buvo artimas Jungtinių Valstijų sąjungininkas ir
nenuilstantis komunizmo priešininkas. Tarp jo nuopelnų yra iš karto
kelios žemės ūkio reformos Filipinuose.
1957 metų kovo 17 dieną lėktuvas, kuriame buvo prezidentas,
atsitrenkė į kalną Sebu saloje. Tikslios katastrofos priežastys
iki šiol nežinomos.
3. Bartelemi Boganda, pirmasis autonominės
Centrinės Afrikos Respublikos ministras pirmininkas.
Nuo XIX amžiaus pradžios iki 1958 metų CAR buvo viena
Prancūzijos kolonijų. B.Boganda tapo pirmuoju autonominės CAR
ministru pirmininku Prancūzijos Bendrijos sudėtyje.
B.Bogandos vyriausybės pirmieji įstatyminiai aktai uždraudė
viešą nuogumą ir valkatavimą. B.Boganda turėjo tapti pirmuoju
nepriklausomos CAR prezidentu.
1959 metų kovo 29 dieną jis žuvo įvykus sprogimui lėktuve,
kuriame jis buvo. Tragedijos priežastys iki šiol nežinomos.
4. Dagas Hammarskjoldas, JT generalinis
sekretorius.
Buvęs Švedijos diplomatas D.Hammarskjoldas tapo JT generaliniu
sekretoriumi 1953 metais.
1960 metais Kongo vyriausybė, ką tik gavusi nepriklausomybę nuo
Belgijos, kreipėsi į JT prašydama padėti kovoti su didėjančiu
smurtu šalyje.
D.Hammarskjoldas nusiuntė į Kongą JT taikdarių. Šį
sprendimą 1960 metų rugsėjyje pasmerkė SSRS vadovybė ir
pareikalavo, kad jis atsistatydintų.
1961 metų rugsėjyje D.Hammarskjoldas išskrido į Kongo Katangos
provinciją. Lėktuvas nukrito netoli Ngolos miesto tuometinėje
Šiaurės Rodezijoje (dabartinėje Zambijoje).
5. Rene Barrientosas, Bolivijos prezidentas.
Generolas R.Barrientosas atėjo į valdžią per valstybės
perversmą 1964 metais.
Valdant R.Barrientosui šalies ginkluotosios pajėgos slopino bet
kuriuos opozicinius judėjimus, tarp jų ir sukilimą, kuriam vadovavo
Che Guevara. Bolivijos armija sučiupo ir įvykdė Che
Guevarai mirties bausmę 1967 metais.
Prezidentas R.Barrientosas žuvo 1969 metų balandyje -
sraigtasparnis, kuriame jis buvo, nukrito Kočabambos provincijoje.
Bolivijoje iki šiol sklando gandai, kad sraigtasparnis buvo
numuštas, nors oficiali tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad
orlaivis užkliuvo už elektros linijos laidų.
6. Cemalis Bijedičius, Jugoslavijos
ministras pirmininkas
Gimė ir užaugo Bosnijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi
Josipo Brozo Tito partizanų gretose. 1971 metais tapo Jugoslavijos
ministru pirmininku.
1977 metų gruodyje lėktuvas, kuriame buvo C.Bijedicius,
atsitrenkė į kalną netoli Kreševo Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Dalis Bosnijos gyventojų mano, jog lėktuvo katastrofa buvo
C.Bijediciaus priešininkų serbų Jugoslavijos vyriausybėje rankų
darbas, nors iki šiol nebuvo pateikta jokių šios teorijos
įrodymų.
7. Francisco de Sa Carniero,
Portugalijos ministras pirmininkas
Vadovavo pirmajai po Gvazdikų revoliucijos 1974 metais sudarytai
vyriausybei. Laikėsi centristų, antimarksistinės pozicijos.
1980 metų gruodyje, netrukus po išskridimo iš oro uosto
Lisabonoje, jo lėktuvas rėžėsi į pastatą ir sudužo. Tikslios
katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.
8. Jaime Roldosas Agilera, Ekvadoro
prezidentas.
Žinomas tuo, kad siekė įtvirtinti žmogaus teisių gerbimą
Lotynų Amerikoje.
Prezidentas J.R.Agilera buvo valdžioje trumpiau nei dvejus metus.
1981 metų gegužę jo lėktuvas atsitrenkė į Huairapungo kalną.
9. Omaras Torrijosas, Panamos prezidentas
Būdamas valdžioje vykdė populistinę politiką ir pasiekė JAV
sutikimą pamažu perduoti Panamos kanalo zonos suverenitetą į
pačios Panamos rankas.
O.Torrijosą rėmė JAV, nes jis buvo aršus komunizmo
priešininkas. 1981 metų liepą jo lėktuvas sudužo esant prastoms
oro sąlygoms.
10. Samora Machelis, Mozambiko prezidentas.
Vadovavo išsivadavimo judėjimui ir tapo pirmuoju nepriklausomo
Mozambiko prezidentu 1975 metais.
1986 metais prezidento lėktuvas atsitrenkė į kalną virš PAR
teritorijos, netoli Mozambiko ir Svazilendo sienos.
Avarijos tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad katastrofos
priežastis buvo lakūno klaida. Prezidento našlė Graca Michel iki šiol šiomis išvadomis netiki.
11. Muhammadas Zia ul Haqas, Pakistano
prezidentas.
Atėjo į valdžią per karinį perversmą. Žinomas tuo, kad SSRS
kariuomenei veržiantis į Afganistaną teikė subsidijas ir rėmė
antisovietinį mudžahidų sukilėlių režimą šioje šalyje.
1988 metų rugpjūčio 17 dieną žuvo per lėktuvo katastrofą.
Tyrimo komisija paskelbė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad
katastrofos priežastis buvo diversija.
12. Juvenalis Habyarimana, Ruandos
prezidentas
Buvo prezidento poste 20 metų. Vykdė politiką, nukreiptą
prieš tutsių etnines mažumas.
Žuvo 1994 metais balandžio 6 dieną, kai jo lėktuvas, kuriame
taip pat buvo gretimo Burundžio prezidentas Cyprienas Ntaryamira, buvo apšaudytas raketomis.
Po abiejų prezidentų žūties buvo pradėta vykdyti etninių
tutsių genocidą Ruandoje, po to buvo nuvesta ir etninių hutų
vyriausybė.
13. Cyprienas Ntaryamira, Burundžio
prezidentas.
Žuvo lėktuve kartus su Ruandos prezidentu 1994 metų balandyje.
14. Borisas Traikovskis, Makedonijos prezidentas
Pradėjo dalyvauti politinėje veikloje, kai Makedonija atgavo
nepriklausomybę.
Valdant B.Traikovskiui padidėjo įtampa santykiuose tarp etninių
makedoniečių ir etninių albanų.
B.Traikovskis žuvo 2004 metų vasaryje, kai jo lėktuvas
atsitrenkė į kalną Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tikslios katastrofos
priežastys iki šiol nežinomos.
15. Lechas Kaczynskis, Lenkijos prezidentas.
Žuvo 2010 metų balandžio 10 dieną per lėktuvo katastrofą
netoli Smolensko.
Skrido į Katynę dalyvauti ceremonijoje, skirtoje Lenkijos
karininkų, sušaudytų SSRS vadovybės įsakymu Antrojo pasaulinio
karo pradžioje, atminimui pagerbti.