Šis prezidento pareiškimas nuskambėjo prieš pasaulio lyderių
susitikimą, kuriame bus tariamasi, kaip užkirsti kelią tokiam ir
panašiems pražūtingiems scenarijams.
B.Obama tikisi, kad kitų šalių lyderiai, kurie dalyvaus
pirmadienį prasidėsiančioje didžiausioje per pastaruosius 65 metus
JAV prezidento vadovaujamoje konferencijoje, palaikys jo pastangas per
ketverius metus užtikrinti visų pasaulyje sukauptų branduolinių
medžiagų saugumą.
Pabrėždamas egzistuojantį pavojų, JAV lyderis ragino
įsivaizduoti, kokį smūgį ekonomikai, politikai ir saugumui
suduotų branduolinis sprogimas Niujorke, Londone arba Johanesburge.
„Didžiausią atskira grėsmė JAV saugumui trumpalaikėje,
vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje - tikimybė, jog kokia nors
teroristinė organizacija įgis branduolinį ginklą, - B.Obama sakė
dvi dienas vyksiančio viršūnių susitikimo išvakarėse. - Tai
galėtų daugeliui metų pakeisti šios šalies ir pasaulio saugumo
klimatą“.
„Žinoma, jog organizacijos, tokios kaip „al Qaeda“ šiuo metu
mėgina įgyti branduolinį ginklą - masinio naikinimo ginklą, kurie
jį panaudotų be jokio sąžinės graužimo“, - pridūrė jis.
Nors per balandžio 12-13 dienomis vyksiantį susitikimą
didžiausias dėmesys bus skiriamas ekstremistinių grupuočių
keliamam pavojui, neabejotina, jog taip pat bus diskutuojama apie
Iraną ir Šiaurės Korėją, kuri jau turi atominių bombų.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės ragina tarptautinę
bendruomenę artimiausiomis savaitėmis paskelbti naujas griežtesnes
sankcijas Iranui dėl jo vykdomos branduolinės programos. Vakarų
šalys įtaria, kad ši šiitiška respublika siekia pasigaminti
atominių ginklų, tačiau Teheranas tokius kaltinimus griežtai
neigia.
Baltieji rūmai sieks, kad pasaulio lyderiai konkrečiai
įsipareigotų užtikrinti sukauptų prisodrinto plutonio ir urano
atsargų saugumą, kad jos negalėtų būti pavogtos, slapta
išgabentos arba parduotos ekstremistams.
„Branduolinio karo grėsmė... sumažėjo. Branduolinio terorizmo
grėsmė padidėjo“, - JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton
(Hilari Klinton) sakė „ABC News“.
Prieš prasidedant konferencijai dėl branduolinių ginklų
neplatinimo B.Obama susitiko su Kazachstano prezidentu Nursultanu
Nazarbajevu ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentu Jacobu Zuma.
Pasibaigus Šaltajam karui, Kazachstanas perdavė Rusijai visus
Sovietų Sąjungos branduolinius ginklus, tačiau šią valstybę
Vašingtonas tebelaiko strategiškai ypač svarbia, nes ji yra viena
didžiausių pasaulyje urano eksportuotojų.
PAR savo branduolinių ginklų kūrimo programą nutraukė
praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje, o JAV pareigūnai gyrė tą
žingsnį, sakydami, jog jis sustiprino šios Afrikos šalies
saugumą.
B.Obama taip pat dalyvavo derybose su dviejų Azijos branduolinių
kaimynių lyderiais - Indijos premjeru Manmohanu Singhu ir Pakistano
vyriausybės vadovu Yousufu Raza Gilani.
B.Obama praeitą savaitę pasirašė svarbią strateginės
puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį su Rusija ir pristatė
naują JAV branduolinę strategiją, pagal kurią apribojamos
Vašingtono galimybės panaudoti atominius ginklus. Prezidentas taip
pat sakė, kad artėjantis viršūnių susitikimas padės pasiekti
svarbią pažangą branduolinio saugumo srityje.
„Šiuo metu labai gerai vertinu įsipareigojimų laipsnį ir
būtinumo jausmą, kurį įžvelgiau tarp pasaulio lyderių dėl šio
klausimo, - pabrėžė JAV vadovas. - Manome, kad galime padaryti
milžinišką pažangą šioje srityje.“
Šiame viršūnių susitikime pagrindinis dėmesys bus skiriamas
plutonio ir labai prisodrinto urano atsargoms, o ne „nešvariosioms“
radiologinėms bomboms, kurias JAV laiko mažiau grėsmingomis, negu
branduoliniai užtaisai.