Prie tokios išvados priėjo vyriausybės paskirta Specialioji
tyrimų komisija (SIC), pateikusi 2 tūkst. puslapių ataskaitą.
Komisiją įsteigė įstatymų leidėjai 2008 m. pabaigoje po to, kai
bankrutavo iškart trys stambiausi Islandijos bankai.
Be minėto trejeto, sąraše taip pat atsidūrė buvęs premjeras Davidas Oddssonas, krizės pagilėjimo momentu vadovavęs Islandijos centriniam bankui.
Svarbiausias kaltinimas, kurį komisija kelia G.Haarde, D.Oddssonui ir kitiems buvusiems aukštiems pareigūnams, yra tas, jog 2008 m. pavasarį jie slėpė informaciją apie gresiančią krizę. Pasak
komisijos vadovo Pallo Hreinssono, 2008 m. balandį
vyko mažiausiai penki šalies vadovybės posėdžiai, per kuriuos buvo
svarstoma situacija bankininkystės sektoriuje ir apskritai
ekonomikoje. Tačiau vyriausybė galiausiai nepaskelbė jokios
informacijos apie tai, kas buvo svarstoma posėdžių metu ir kokie
sprendimai priimti.
P.Hreinssonas pareiškė, kad ataskaita jau išsiųsta šalies
teisėsaugos organams kartu su rekomendacijomis dėl tolesnių
priemonių.
Pasaulinė finansų krizė smogė Islandijai skaudesnį smūgį nei
daugumai kitų pasaulio šalių, pirmiausia, dėl salos priklausomybės
nuo užsienio skolintų lėšų. Šalies ūkis vien 2009 metais susitraukė
6,5 proc., beveik visa finansinė sistema buvo nacionalizuota.
Bendra Islandijos užsienio skola dabar daug kartų viršija šalies
BVP.