„Vienintelis likęs efektyvus būdas - defliacija, - vienam Austrijos žurnalui duotame interviu sakė TVF vadovas. - Tai yra būtent tai, ką rekomendavo Europos Komisija“.
Kalbėdamas bendrai apie tai, kaip euro zonos šalys gali išsaugoti savo socialinio aprūpinimo sistemas, D.Straussas-Kahnas sakė, kad gali padėti pensijų mažinimas ir infliacinio orientyro padidinimas.
„Daugeliui skolų turinčių euro zonos šalių vieninteli būdas yra per pensijų sistemos ar sveikatos apsaugos sistemos reformą, - sakė TVF vadovas, pridūręs, kad vienas iš būdų sumažinti išlaidas yra pensinio amžiaus padidinimas. - Be to, artimiausiais metais turėtume aptarti, kokia turi būti infliacija. Šis klausimas yra labai svarbus“.
ELTA primena, kad euro zonos šalių finansų ministrai sekmadienį susitarė dėl 30 mlrd. eurų vertės skubios pagalbos skolų slegiamai Graikijai suteikimo mechanizmo, tačiau pabrėžė, kad Atėnai kol kas neprašė aktyvuoti šio mechanizmo.
Kartu su mažiausiai 10 mlrd. eurų, kuriuos pirmaisiais metais ketina skirti Tarptautinis valiutos fondas, šis pagalbos paketas gali būti didžiausias istorijoje.
Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn) sakė, kad trejų metų trukmės euro zonos šalių paskolų palūkanos sudarytų 5 proc., o tai yra mažiau už šiuo metu rinkoje esančias - 7,3 proc.
Komisaro teigimu, Graikijai kiekviena euro zonos šalis skolintų proporcingai tos šalies daliai ECB kapitale. Taigi daugiausia turėtų paskolinti Vokietija, Prancūzija bei Italija.