„Aš galiu jus užtikrinti, kad mes turime visus planus ginti ir apsaugoti visus sąjungininkus“, - sakė A.F.Rasmussenas.
Jis priminė, kad NATO narės vykdo oro policijos misiją Baltijos
valstybėse. Be to, visos valstybėse rengiamos karinės pratybos.
Tačiau generalinis sekretorius atsakė atskleisti, ar tokie
planai Baltijos valstybėms egzistuoja.
„Aš tikiu, kad jūs suprantate, kodėl mes negalime kalbėti apie
mūsų gynybos planus. Mes niekada to nedarėme (...) NATO turi visus
reikalingus planus, kad apgintų ir apsaugotų visus sąjungininkus
(...) Aš tikiu, kad politiniai ir kariniai lyderiai visose trijose
Baltijos valstybėse žino, kad mes turime visus būtinus planus“, -
tvirtino A.F.Rasmussenas.
Pasak jo, šie planai neatskleidžiami dėl suprantamų
priežasčių.
„Mūsų planavimas apginti ir apsaugoti mūsų sąjungininkus yra
slaptas dėl suprantamų priežasčių, nes tai yra žaidimo dalis“, -
sakė generalinis sekretorius.
Baltijos šalių žurnalistams NATO būstinėje Briuselyje
generalinis sekretorius pirmadienį teigė, kad Lietuvai, Latvijai ir
Estijai pačioms saugoti oro erdvę būtų labai brangu ir tai
nebūtų tinkamiausias resursų išnaudojimas.
„Bet kuriuo atveju, tai ilgalaikis susitarimas. Tikiu, kad tol,
kol Baltijos šalys neturės veikiančios savo oro policijos, tol NATO
sąjungininkės bus pasirengusios Baltijos šalių vardu vykdyti oro
policiją“, - atsakydamas į BNS klausimą sakė NATO vadovas.
„Aš manau, kad solidarumas mūsų Aljanse yra specializuotis ir
pasiskirstyti darbus“, - pridūrė Aljanso vadovas.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui
tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, nuo 2004
metų Lietuvoje dislokuojami NATO šalių lėktuvai, kurie po kelis
mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Pernai NATO nusprendė pratęsti oro policijos misijos Baltijos
valstybėse terminą iki 2014 metų pabaigos, tačiau Lietuva, Latvija
ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų, o
galbūt paskelbta ir nuolatine misija.
Britų savaitraštis „The Economist“ sausio mėnesį pranešė,
kad NATO nusprendė parengti Baltijos šalių gynybos planus.
Teigiama, kad planai bus kaip priedas prie egzistuojančių planų
prie Lenkijos, bet „su papildoma regionine dimensija“.
Anot „The Economist“, sprendimas priimtas po sunkių derybų,
kuriose Amerikos reikalavimu Vokietija ir kitos šalys atsisakė
prieštaravimų.
Oficialiai pareigūnai šią informaciją komentuoti atsisako.
Rusijai siūlant kurti naują
Europos saugumo architektūrą, Lietuvos premjeras Andrius Kubilius
teigia, kad dabartinė saugumo sistema yra gera.
Interviu Rusijos žiniasklaidai ministras pirmininkas sakė, jog
Rusija prie Europos saugumo labiau prisidėtų atsisakydama galingų
karinių pratybų prie Lietuvos sienos.
„Europoje dabar turime gerą saugumo sistemą. Rusijos pasiūlymai
bus aptariami, dabar nematau didelės vertės. Būtų daug geriau, jei
Rusija vengtų rengti dideles karines pratybas prie Lietuvos sienų,
Baltarusijos teritorijoje. Tai suteiktų daug daugiau saugumo Europoje
nei tokios diskusijos“, - interviu Rusijos televizijos kanalui
„Russian Today“ sakė A.Kubilius.
Lietuvos vyriausybė praėjusių metų veiklos ataskaitoje
pabrėžė, kad „tarptautinei bendruomenei Rusija siekė primesti
diskusiją dėl naujos Europos saugumo architektūros ir taip
pertvarkyti esamas tarptautinio saugumo struktūras bei principus“.
A.Kubilius pirmadienį „Russian Today“ interneto svetainėje
paskelbtame interviu taip pat sakė manąs, kad santykiai tarp
Lietuvos ir Rusijos gali būti „labai praktiški“ ir „labai
pragmatiški“.
Lietuvos premjeras užsiminė, kad Rusijos vadovybė pasiekė
„labai pozityvių permainų“, susijusių su požiūriu į istoriją.
Kalbėdamas apie Lietuvos poziciją Maskvos atžvilgiu, A.Kubilius
priminė istoriją, dėl kurios, anot jo, Lietuva į kai kuriuos
dalykus reaguoja jautriai. Tačiau ministras pirmininkas teigė matąs
„pažangą ir pozityvių signalų“ dvišalių santykių srityje.
A.F.Rasmussenas sako tikįs,
kad Prancūzija atsižvelgs į Baltijos šalių nuogąstavimus dėl
modernaus karinio laivo „Mistral“ pardavimo Rusijai.
Susitikime su Baltijos šalių žurnalistais Aljanso vadovas sakė
neabejojąs, kad Prancūzijos ir Rusijos sandoris atitinka
tarptautinius reikalavimus, o Maskva niekada nenaudos karinės
įrangos prieš jokį NATO sąjungininką, tačiau sakė suprantąs
Lietuvos, Latvijos ir Estijos išsakytus nuogąstavimus.
„Suprantu kai kurių sąjungininkių, tarp jų ir Baltijos
šalių, nuogąstavimus, ir žinau, kad šie nuogąstavimai taip pat
buvo išsakyti Prancūzijos Vyriausybei. Aš tikiu, kad Prancūzija į
šiuos nuogąstavimus atsižvelgs“, - pirmadienį sakė NATO vadovas.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys ėmė reikšti susirūpinimą,
kai vasarį Prancūzija paskelbė apie dvišalį susitarimą su Rusija
parduoti Maskvai modernų amfibinį atakų laivą.
21 300 tonų „Mistral“ klasės laivas gali plukdyti 16
sraigtasparnių, 40 sausumos puolamųjų mašinų, 900 karių ir kartu
atlikti visas štabo ir vadovavimo funkcijas, t.y. jame gali būti
sutelkti visi karinei operacijai būtini pajėgumai.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad šis sandoris atskleidžia
požiūrius į gynybos politiką - Rusija šiemet paskelbtoje savo
karinėje doktrinoje NATO plėtrą įvardija kaip vieną didžiausių
grėsmių.
BNS paklaustas apie tokį Rusijos požiūrį į NATO,
A.F.Rasmussenas sakė, kad kai kuriose doktrinos nuostatose yra
„Šaltojo karo kalba“, todėl jis raginąs Rusijos lyderius baigti
tokią retoriką, kuri nepadeda gerinti NATO ir Rusijos santykių.
„NATO neturi jokių ketinimų pulti Rusiją, ir tai sakydamas, aš
galiu pabrėžti, kad nelaikau Rusijos grėsme NATO“, - sakė Aljanso
vadovas.
NATO generalinis sekretorius mano, kad pernai rudenį vykusios
galingos Rusijos karinių pajėgų pratybos, dėl kurių nerimą
išsakė ir Lietuva, neatitiko kuriamos pozityvios NATO ir Maskvos
santykių dvasios.
„Jos neatitinka pozityvios dvasios, su kuria mes bandėme
pagerinti santykius tarp Rusijos ir NATO. Taigi aš tikiuosi, kad mes
daugiau nematysime tokių pratybų vėl“, - BNS korespondentui
Briuselyje pirmadienį sakė NATO vadovas.
Vis dėlto A.F.Rasmussenas sakė nelaikąs grėsme nė vienam NATO
sąjungininkui rugsėjį vakariniame Rusijos regione ir Baltarusijoje
vykusių bendrų Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų
mokymų „Zapad-2009“ ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų
mokymų „Ladoga-2009“.
„Manome, kad šioms pratyboms trūko skaidrumo, bet tai sakydami,
mes jų nelaikėme grėsme prieš nei vieną NATO sąjungininkę“, -
susitikime su Baltijos šalių žurnalistais sakė generalinis
sekretorius.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius praeitą mėnesį Rusijos
žiniasklaidai pareiškė, kad Baltijos šalyse vyksiančios NATO
pratybos nėra nukreiptos prieš Rusiją, bet yra susijusios su pernai
vykusiomis bendromis Rusijos ir Baltarusijos karinėmis pratybomis.
„Be abejo, yra ryšys su tuo faktu, kad praėjusiais metais Rusija
ir Baltarusija rengė dideles pratybas „Zapad“ ir „Ladoga“. Tai
sukėlė NATO susirūpinimą, nes pratybos, didžiąją dalimi
„Zapad“, turėjo labai aiškią puolamąją, o ne gynybinę kryptį“,
- interviu „Interfax“ naujienų agentūrai sakė Maskvoje viešėjęs
A.Kubilius.
A.F.Rasmussenas sakė, kad planuojamos NATO pratybos Baltijos
šalyse bus visiškai skaidrios ir atitiks Aljanso susitarimus su
Rusija.
„Mes vykdysime NATO pratybas visoje NATO teritorijoje, įskaitant
Baltijos valstybes, bet šios pratybos bus visiškai skaidrios ir
visiškai atitiks visus susitarimus tarp NATO ir Rusijos“, - sakė
NATO generalinis sekretorius.