Rusijoje toną davė paprastai stoiško Vladimiro Putino emocijų
proveržis. Tuo tarpu Lenkiją labai sujaudino užuojautos gestai,
rodomi šalies, kuri daug metų stengėsi ją parklupdyti.
Sekmadienio vakarą Rusijos televizija parodė garsų lenkų
režisieriaus Andrzejaus Wajdos filmą „Katynė“
(Katyn), pasakojantį apie 1940 metais sovietų NKVD organizuotas
Lenkijos karininkų žudynes.
Daug dešimtmečių Sovietų Sąjunga neigė savo atsakomybę dėl
šių žudynių ir netgi šiandien daug rusų beveik nieko nežino
apie šią vieną didžiausių lenkų tautos tragedijų.
Akivaizdu, kad apie glaudesnius politinius ryšius tarp Varšuvos
ir Maskvos dar anksti kalbėti, tačiau Lenkijos užsienio reikalų
ministras, seniai įtariai žiūrintis į Rusijos intencijas, aiškiai
pareiškė, kad ši tragiška lėktuvo katastrofa yra proga imtis
taisyti santykius.
„Nežinau, ar yra politinis persilaužimas, nes mes su Rusija
turime daug neišspręstų prieštaringų problemų, tačiau emocinis
persilaužimas įvyko“, - sakė Radoslawas Sikorskis pirmadienį radijui TOK FM.
„Atrodo, kad asmeninė ministro pirmininko Vladimiro Putino
reakcija yra jo suvokimo apie tai, ką sovietinė Rusija padarė
Lenkijai, rezultatas. Dėl šios priežasties jis pajuto mūsų
skausmą, kai įvyko dar viena tragedija“, - sakė ministras.
Lenkijos prezidento lėktuvas sudužo šeštadienį tvyrant
tirštam rūkui mėgindamas nutūpti Rusijos vakarinio Smolensko
miesto oro uoste.
Juo Lechas Kaczynskis, pirmoji ponia Maria
(Marija), įstatymų leidėjai, ginkluotųjų pajėgų vadai,
dvasininkai, istorikai skrido pagerbti 22 tūkst. lenkų karininkų ir
intelektualų, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo paimti į
nelaisvę ir sušaudyti sovietų NKVD Katynės miške ir kitose
vietose.
Tarp 96-ių per katastrofą žuvusių žmonių buvo ir Katynės
žudynių aukų artimųjų.
V.Putinas iš karto nuskubėjo į nelaimės vietą, kur
reikšdamas užuojautą apkabino Lenkijos vyriausybės vadovą
Donaldą Tuską.
Sekmadienį Rusijos premjeras atrodė nuoširdžiai sukrėstas,
kai nešinas puokšte raudonų rožių lydėjo karstą su L.Kaczynskio
palaikais iki lėktuvo, kuriuo Lenkijos vadovas buvo parskraidintas į
gimtinę.
„Tai, žinoma, visų pirma yra Lenkijos ir lenkų tautos
tragedija, tačiau taip pat ir mūsų tragedija. Gedime drauge su
jumis“, - sakė V.Putinas interviu lenkų televizijai.
Jo žodžiai rado atgarsį eilinių lenkų širdyse.
„V.Putino gestai pribloškia. Jis nėra minkštas žmogus, bet
susidariau gerą įspūdį“, - sakė 88 metų Slawomiras Pawelskis.
„Liūdna, kad susitaikymas vyksta tokiomis skausmingomis
aplinkybėmis ir ne įprastu diplomatiniu ar politiniu lygiu, bet
džiaukimės tuo, ką turime, nes tai atveria duris draugystei“, -
sakė jis.
Rusijoje pirmadienį buvo paskelbtas valstybinis gedulas - tai
neįprastas, o gal net precedento neturintis žingsnis pagerbiant
kitos šalies piliečius.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir buvęs Sovietų
sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas apsilankė Lenkijos
ambasadoje Maskvoje, kur pasirašė užuojautų knygoje.
Vadovaujant M.Gorbačiovui Sovietų Sąjunga 1990-aisiais pirmą
kartą oficialiai pripažino, jog lenkų karininkų žudynes
Katynėje, Charkove ir Tverėje vykdė NKVD. Penkis dešimtmečius
kaltę dėl šių žudynių ji bandė primesti naciams.
Šios versijos laikėsi ne tik SSRS, bet ir komunistinės Lenkijos
vadovai. Tačiau eiliniai lenkai visuomet žinojo tiesą ir jos
slėpimas tik kurstė visuomenės priešiškumą Rusijos atžvilgiu.
Šiandien daug rusų labai mažai žino ar apskritai nežino apie
prieš 70 metų įvykusią Katynės tragediją.
Nepriklausomo Jurijaus Levados centro kovo 10 dieną surengtos
apklausos metu tik 19 proc. respondentų nurodė, kad lenkų
karininkai buvo sušaudyti diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu.
28 proc. apklaustųjų sakė, kad žudynės buvo vykdomos
nacistinės Vokietijos nurodymu, o 53 proc. respondentų negalėjo
atsakyti į klausimą. Šio tyrimo metu įvairiose šalies vietose
buvo apklausti 1 600 rusų. Apklausos statistinė paklaida - ne
daugiau kaip 3,4 procento.
Padėtis turėtų pasikeisti sekmadienį vakare Rusijos
televizijai parodžius A.Wajdos filmą „Katynė“. 2007 metų juosta,
kuri nebuvo platinama Rusijoje, pirmą kartą šioje šalyje buvo
parodyta praėjusią savaitę per kultūrai skirtą kanalą, kurio
auditorija ribota.
Tarptautinių santykių centro Varšuvoje direktorius Eugeniuszas
Smolaras sakė, kad šis filmas turėtų
padėti rusams susitaikyti su jų pačių skausminga praeitimi,
paženklinta J.Stalino diktatūros.
„Dėl geresnių mūsų tarpusavio santykių ateityje svarbu, kad
rusų visuomenėje įvyktų diskusija apie jų praeitį, nebūtinai
padedant ar dalyvaujant lenkams, - sakė analitikas. - Tai teigiamai
paveiks lenkų ir rusų santykius, nes mes geriau suprasime vieni
kitus“.
Kai prie Lenkijos vyriausybės vairo stojo D.Tuskas, kuris
balandžio 17 dieną Katynėje susitiko su V.Putinu, santykiai tarp
Maskvos ir Varšuvos ėmė gerėti. Netgi R.Sikorskis, kuris anksčiau
paskelbė ne vieną itin griežtą pareiškimą Maskvos atžvilgiu,
sušvelnino savo, kaip Lenkijos diplomatijos vadovo, retoriką.
Politikos analitikė Maša Lipman iš Maskvos Carnegie (Karnegio)
centro sakė, kad pastarosios geros valios apraiškos suteikia
galimybę palikti už nugaros tamsius praeities šešėlius. Tačiau
ji sakė abejojanti, kad šia galimybe bus pasinaudota.
Pasak jos, Lenkijai „lakmuso popierėlis“ bus tai, ar Kremlius bus
pasirengęs atskleisti visus faktus apie nusikaltimus, kurie prieš
lenkus buvo įvykdyti J.Stalino valdymo metais.
Rusija atsisakė paviešinti visus su Katynės žudynėmis
susijusius archyvinius dokumentus, veikiausiai nenorėdama atskleisti
pavardes asmenų, kurie vykdė egzekucijas. Ji taip pat atmetė
prašymus reabilituoti nužudytus lenkų karininkus.
„Katynė visuomet buvo nepaprastai svarbi lenkams, - sakė
M.Lipman. - jei nebus pažangos dėl Katynės, dvišaliai santykiai
nepagerės“.
Pasak jos, dar vienas svarbus klausimas - ar Lenkijos prezidento
rinkimų kampanijos metu nebus žaidžiama antirusiškomis
nuotaikomis, o jei taip, ar Rusija sugebės išlikti santūri.
Abiejose šalyse vis dar giliai įsišaknijęs abipusis
nepasitikėjimas.
„V.Putino elgesys, rusų elgesys, Rusijos valdžios elgesys labai
stebina, tačiau istorija moko mus atsargiai žiūrėti į tai, ką
daro mūsų rytiniai kaimynai“, - sakė 30-metė Varšuvos gyventoja
Katarzyna Polak.
„Man vis dar įdomu, ar visa tai nuoširdu ir tikra. Bijau, kad
visi Putino gestai apskaičiuoti. Sunku patikėti, kad jis elgiasi
spontaniškai“, - sakė ji.