Per tris mėnesius vykstančią Kumbhamelos (puodynės sambūrio
arba mugės) šventė, kuri kas treji metai pakaitomis vyksta
keturiuose Indijos šventuosiuose miestuose, uoliems induistams
suteikia galimybę nusiplauti savo nuodėmes ir ištrūkti iš
karminio gyvenimo bei atgimimo rato.
Šio sambūrio statistika - stulbinama: nuo sausio 14 dienos
Haridvare ir kaimyniniame Rišikeše Gangos vandenyje apsiprausė apie
40 mln. žmonių, Kumbhamelos organizatorių atstovas spaudai Ashokas
Sharma sakė naujienų agentūrai AFP.
Pasak jo, 6,7 mln. žmonių jau susirinko, laukdami trečiadienio,
pagrindinės „karališkosios apsiprausos“ dienos. Manoma, kad tą
dieną 15 kilometrų ilgio upės ruože į Gangos vandenį pasiners 10
mln. žmonių.
Šios apeigos susijusios su mitu apie nemirtingumo gėrimo
(amritos) puodynę (kumbhą), kurią dievai ir jų priešininkai
demonai - asurai išgavo plakdami pieno vandenyną. Puodynę iš
pradžių užgrobė asurai, tačiau Indros sūnus Džajanta
pasivertęs paukščiu ją paveržė, ir prasidėjo 12 dienų
trukusios gaudynės, kurių metu 4 amritos lašai nutiško Prajage, Haridvare, Udžaine ir Nasike.
Kumbhamelos šventė pagal mastą išsiskiria netgi Indijoje,
kurioje vyksta daug kitų masinių švenčių.
Kiek maldininkų iš tikrųjų dalyvauja šiose apeigose, tiksliai
nustatyti neįmanoma, o kai kurie stebėtojai sako, kad Kumbhamelą
organizuojantis miestas dalyvių skaičių smarkiai perdeda, tačiau
manoma, kad ankstesniuose šios šventės renginiuose dalyvavo
panašus skaičius žmonių.
Antradienį paryčiais Gangos krantus Haridvare buvo užplūdusios
šeimos ir žmonės, atstovaujantys visoms hinduizmo atmainoms ir
kastoms. Daugelis piligrimų - senyvo amžiaus arba gležnos
sveikatos, tačiau šalta ir greita Himalajų ledynų maitinamos upės
tėkmė jų nebaugina.
„Ši upė yra dvasinė jėga, kuria jaučiu savo viduje“, - 62
metų Pradipas Ghoshas iš Kolkatos sakė AFP.
Daugelis tikinčiųjų atsigabena virtuvės rykų ir plonų
antklodžių, apsistoja improvizuotose stovyklose ir po kelis kartus
eina apsiprausti šventajame vandenyje.
Vienas iš įspūdingiausių Kumbhamelos reginių - šimtai
nuogųjų (naga sadhų), kurie šiaip gyvena atsiskyrę nuo pasaulio
kalnuose, urvuose ir ašramuose Himalajuose bei kituose Indijos
regionuose. Per keturias svarbiausias apsiprausos dienas, kurių datą
nustato astrologai, šie atsiskyrėliai vadovauja ceremonijoms.
Sadhūs, kuriuos tikintieji laiko dievų atstovais žemėje,
paprastai vaikšto pusnuogiai, išsitepę pelenais ir nešiojasi
ritualinius kardus arba tridančius.
Pilkais pelenais išsitepę ir savo ilgus plaukus suvėlę į
kaseles nuogieji sadhūs trečiadienio rytą įbris į Gangos vandenis
prie Harki Paurio ghato (laiptų, vedančių prie upės) Haridvaro
centre.
Tikima, kad tas ghatas įrengtas tiksliai toje vietoje, kur Motina
Ganga nusileidžia iš Himalajų kalnų ir pradeda ilgą kelionę per
Indijos šiaurines lygimas, kol galiausiai įteka į Bengalijos
įlanką.
Taip pat tikima, jog būtent toje vietoje per dievų ir demonų
kovą nukrito vienas iš amritos lašų.
Į Kumbhamelą, kuri šiemet baigsis balandžio 28 dieną,
susirinkę maldininkai apsistoja maždaug 130 kvadratinių kilometrų
plote. Piligrimai ten valgo, miega, dalyvauja religinėse apeigose ir
klausosi išminčių guru, kurie pamokslauja savo palapinėse,
prisėdę sukryžiuotas kojas.